TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Ukrainiečiai paperka nuoširdumu

2012 06 14 7:51

Kijevas - kone ideali vieta rengti Europos futbolo čempionatą. Pabuvęs ten suvoki, kodėl UEFA patikėjo Senojo žemyno pirmenybių finalo rungtynes Ukrainos sostinei.

Specialiai LŽ iš Kijevo

Su šia šalimi artimiau susipažinusieji mėgsta sakyti, kad Kijevas yra atskira valstybė Ukrainoje. Tik patekęs į šį miestą ir susiliejęs su aplinka supranti šio posakio esmę. Kijevo prieigos purvinos, kupinos šiukšlių, besitrainiojančių benamių šunų, tačiau centrinė miesto dalis nepriekaištingai švari ir graži.

Skiriasi nuo lenkų

Kijevas laikomas brangiausiu Ukrainos miestu. Tačiau į jį atvykę pasiturintys anglų ar švedų aistruoliai galėjo pamanyti, kad numirė ir pateko į rojų. Alus parduotuvėse tekainuoja 5-6 grivnas (1,7 - 2,1 lito), tabako gaminiai - 10-12 grivnų (3,5 - 4,2 lito). Vietiniai kartoja - atsisėdus į taksi, vairuotojui būtina priminti, kad kilometro tarifas yra 4 grivnos (1,4 lito). Produktų kainos parduotuvėse niekuo nesiskiria nuo lietuviškų.

Tik viešbučių kainos užsieniečius vertė griebtis už galvų. Tiesa, verslininkų godumas ir noras pralobti, dešimteriopai sukėlus kambarių kainas, naudos neatnešė ir jie buvo priversti jas kiek nusileisti. Šiuo metu įmanoma rasti dvivietį numerį keturių žvaigždučių viešbutyje Kijevo centre už 600 litų. Gerai paieškojus - ir vienvietį prastesnės kokybės motelyje miegamajame rajone už 200 litų.

Per porą dienų iš Varšuvos atsidūręs Kijeve pajunti didžiulį kontrastą ir skirtingą mentalitetą. Užsispyrę, įžūlūs, įžeisti nevengiantys lenkai visiška priešingybė ramaus būdo paslaugiems ukrainiečiams. Klausimas "ar galiu kuo padėti?" besiblaškantįjį miesto centre iš pradžių glumino, bet vėliau nebestebino - padėti pasirengę visi - net paprasti gyventojai.

Kai sykį ir vėl pasiklydau miesto centre (juk galiu sau tai leisti mieste, kuriame gyvena tiek žmonių, kiek visoje Lietuvoje), kiek paklaidžiojęs paprašiau praeivio pagalbos. Šis paaukojo dešimt minučių ir vos ne už rankos nuvedė iki mano ieškomos vietos. Tiesą pasakius, Vilniuje sunku įsivaizduoti tokį paslaugumą.

Europos čempionato dalyvių apsaugai skiriamas didžiulis dėmesys. Tačiau apsaugininkų darbas Kijeve irgi labai skiriasi nuo Lenkijos. Varšuvos stadiono prieigose tvarkos sergėtojai išpurtydavo viską ir dar nuodugniai apžiūrėdavo nuo galvos iki kojų. Ukrainos sostinėje į žmogų žiūrima patikliau. Patikros punkte atsisegant diržą apsaugininkai man moja ranka - diržo ir akinių nusiimti nereikia. "O lenkai to reikalavo", - sakau. "Mes ne lenkai", - juokdamiesi pirštu grūmoja šie. Apskritai apsauga Kijeve stengiasi nelįsti į akis, neįkyrėti patarimais ir pastabomis.

Kainos nesiekia kosmoso

Bet užteks apie tai. Pasivaikščiokime po Kijevą. Ką tik baigėsi rungtynės tarp Ukrainos ir Švedijos. 64 tūkst. žiūrovų iš stadiono išvirto į miestą. Spūsčių nebuvo - rekonstruotame dviejų aukštų Olimpiniame stadione yra 38 išėjimai, tad žmonės skirstėsi žaibiškai.

Judrios minios epicentre pūpso suvenyrų krautuvėlė. Pelnas jos šeimininkui turėtų būti pasakiškas. Tikėdamasis kosminių kainų, nustebau - originalūs Ukrainos rinktinės marškinėliai kainuoja 300 grivnų, arba 105 litus. Palyginimui: Lietuvos rinktinės marškinėliai Vilniuje kainuoja 120-150 litų. Aistruolio šaliko arba oficialaus čempionato kamuolio "Adidas Tango 12" kaina - 150 grivnų (52 litai). Stadiono teritorijoje bokalas alaus vertas 16 grivnų (5,6 lito). O štai lenkai per savo rungtynes Varšuvoje alumi prekiavo po 12 zlotų (9,6 lito).

Geidžiamiausias aistruolių "atributas" miesto centro baruose kainuoja 17-24 grivnas (6-8,4 lito). Retesnių alaus rūšių gurmanams tenka mokėti dvigubai daugiau. Centro kavinėse už karštą patiekalą gali tekti palikti 40-60 litų, bet čia pat apstu užkandinių, kur alkį numalšinti galima ir už dešimtinę litų.

Stebina Kijevo metro kompaktiškumas. Po žeme sostinę raižo trys metro linijos (šiuo metu projektuojamos dar dvi), visos susikerta centre. Peršokai į kurią nori - ir pirmyn į kitą miesto galą. Vienkartinis metro bilietas kijeviečiams tekainuoja 2 grivnas (0,7 lito), o įveikti visą maršrutą galima per 40-45 minutes.

Ne visi maršrutai driekiasi giliais požemiais. Žaliąja ir raudonąja linijomis judantys traukiniai vienoje vietoje išnyra į dienos šviesą ir pakyla į aukštą tiltą, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužianti Dniepro upės panorama. Net kasdien šiais maršrutais vykstantys kijeviečiai tą akimirką atitraukia akis nuo laikraščių ar telefonų, kad pasigrožėtų neaprėpiamu Dniepru.

Kijevo metro primena turgų. Čia dažnai į vagoną įšoka įvairiausių prekių (nuo kanceliarinių reikmenų iki darbinių pirštinių) siūlantys aštrialiežuviai. Perkančiųjų atsiranda visuomet.

Kam taksi?

Rungtynių dienomis Ukrainos sostinėje jautiesi it meškos ausyje. Virš miesto ratus suka karinis sraigtasparnis, o gatvėse patruliuoja nesuskaičiuojama galybė milicininkų. Nemaža jų dalis atrodo paaugliško amžiaus. Mat stengiantis išspręsti saugumo klausimą, prieš čempionatą į miliciją laikinai priimta daug privalomąją karinę tarnybą atliekančių jaunuolių. Tiesa, po pirmųjų rungtynių tarp Ukrainos ir Švedijos jiems nelabai buvo ką veikti. Taikūs ukrainiečiai džiaugėsi, bet tuo pačiu ir spaudė rankas nosis nukabinusiems švedams.

Ukrainiečiai džiaugdamiesi nė iš tolo nepriminė agresyvių lenkų. Tiesa, Kijeve buvo ir tokių, kurie nepraleido progos pasiausti ir "gręždavo" savo automobilius žinodami, kad krivules nervingai spaudžiantys milicininkai nemes tiesioginių pareigų ir nesileis į beprasmes gaudynes.

Sankryžoje regiu jau dešimtis kartų matytą vaizdą - milicininkas nuoširdžiai stengdamasis bando paaiškinti įkaušusiam švedui jo dislokacijos vietą. Su saviškiais milicininkai elgiasi kitaip. Greta judraus srauto sustojęs taksistas bando paaiškinti, kad būtent čia ateis jo keleivis. Dialogas buvo trumpas.

"Aš tau paskutinį sykį kartoju - važiuoji ir sustoji ten", - nukirto milicininkas. Taksistas nesiginčijo.

Vaikštinėdamas po Kijevą supratau, kad ten taksi - ne vien juodos ar pilkos spalvos automobiliai su šviečiančiais flakonais. Mėgindamas pereiti judrią gatvę, įžengiau į važiuojamąjį dalį. Netrukus prilėkė prabangus visureigis. "Sėsk, kur važiuojam?", - ranka mostelėjo jaunas vairuotojas. "Į metro einu", - sutrikęs išlemenau. Išgirdau tik juoką ir nuvažiuojančio automobilio garsą. Pasirodo, čia populiarūs ir liaudies taksi. Po masinių renginių apsukrūs vairuotojai trumpam tampa taksistais ir miestiečius veža namo už sutartą kainą. Kai stadiono metro stotis po rungtynių buvo uždaryta dėl saugumo, dažnas kijevietis nesistengė eiti kelių kilometrų iki stotelės ir rinkosi liaudies taksi.

Linksmieji kalneliai

Važiuojame namo. Jau beveik 2 val. nakties, o Kijevo metro artipilniai. Rytoj darbo diena, tačiau niekas neskuba skirstytis - pergalės džiaugsmas brangesnis už papildomas porą valandų miego.

Netikėtai pavyksta įlipti į vagoną, kuris kilnojasi nuo aistruolių dainų. Kas antras dainos posmas lydimas sinchroniško šokinėjimo. Metro virsta ne stabiliai skriejančiu ešelonu, o tikrais amerikietiškais kalneliais. Akimirkai pasidaro nejauku.

"Ramiai, vaikine. Mes čia dažnai taip, kai "Dinamo" laimi", - tapšnodamas nugarą ramina Kijevo "Dinamo" aistruolis.

Vienoje stotelėje į keliaujantį cirką iš karto įlipa septyni milicininkai. Baus už triukšmavimą? Tik įspės? Ne. Veiduose - atlaidi šypsena. Jie grįžta namo po sunkios pamainos, džiaugdamiesi Ukrainos komandos pergale. Matyti, kad mielai išsinertų iš savo uniformų ir, užsimetę geltonus aistruolių marškinėlius, pasinertų į linksmybių sūkurį. O vagonas tuo metu toliau supasi. "Ukraina, Ukraina, hey, hey!", - primityvu, bet efektyvu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"