TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Už būsimos šventės blizgesio slypi skurdas

2016 04 02 6:00
Šeichų valdomame Katare darbininkai patiria išnaudojimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Alinantis darbo grafikas, išnaudojimas, antisanitarinės sąlygos ir nesibaigiantys žmogaus teisių pažeidimai – šie skandalai lydi Kataro valstybės pasirengimą 2022 metų pasaulio futbolo čempionatui.

Futbolo pirmenybės šioje šalyje vyks po šešerių metų, bet jau dabar visi pasirengimo darbai vyksta visu pajėgumu. Statybų aikštelėse daugiausia pluša imigrantai iš neturtingų valstybių, o darbdaviai su jais elgiasi nehumaniškai.

Suvaržomos teisės

Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ (AI) Kataro sostinėje Dohoje ir kituose miestuose užfiksavo daugybę pažeidimų. Atvykę imigrantai privalo atiduoti darbdaviams savo pasus, kenčia išnaudojimą, skurdžią buitį ir gauna mažesnius nei žadėta atlyginimus.

AI ragina Kataro vyriausybę savo Darbo kodekse inicijuoti reikiamas reformas. Įdarbinant emigrantus, Katare veikia prieštaringai vertinama ir vergovę primenanti „Kafala sistema“. Pagal ją darbininkas neturi teisės keisti darbo vietos ir palikti šalies be darbdavio leidimo. Tad kai kurie atvykėliai patiria tikrą košmarą.

„Situacija Katare meta didelį šešėlį pasaulio futbolo sąžinei. Darbininkai privalo gauti teisę į atlyginimą, laisvą judėjimą ir būti gerbiami“, – sakė AI generalinis sekretorius Salilas Shetty.

Organizacija AI apklausė 231 darbininką, atvykusį iš Pietų Azijos. Jie atskleidė, kad važiuodami dirbti į Katarą turėjo susimokėti duoklę, o patekę ten susidūrė su daugybe teisinių pažeidimų, jiems neleidžiama palikti šalies, kol galioja darbo sutartis.

„Kai dėl savo padėties ir vėluojančios algos pateikiau skundą, man pagrasino, kad galiu niekada nepalikti šios šalies. Dabar esu atsargesnis. Jei tik galėčiau, pakeisčiau darbovietę arba apskritai išvykčiau namo“, – AI sakė prisistatyti nenorėjęs darbininkas iš Indijos.

Imigrantai iš Nepalo skundėsi, kad jiems nebuvo leista grįžti namo ir aplankyti artimųjų, kai pernai jų gimtinę nusiaubė galingas žemės drebėjimas, nusinešęs 8 tūkst. gyvybių bei be pastogės palikęs milijonus žmonių.

Už Kataro stadionų priežiūrą atsakingas Hassanas al-Thawadi, pajutęs tarptautinį spaudimą, pažadėjo gerinti darbininkų sąlygas, bet pripažino, kad problemų per dieną neišspręs.

AI vadovo S. Shetty kritikos sulaukė ir Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA). Ji kaltinama abejingumu. S. Shetty paragino pagrindines pasaulio čempionato rėmėjas – bendroves „Adidas“, „Coca Cola“ ir „McDonald's“ spausti FIFA, kad ši prisidėtų prie problemų sprendimo.

FIFA atsakymas buvo lakoniškas. Išplatintas viešas pranešimas, kuriame išreikšta viltis, jog Kataro valdžia pasirūpins problemos sprendimo būdais.

Jaučiasi kaip kalėjime

Nors 2022-ųjų pasaulio čempionato rengėjai sako gerinantys darbininkų sąlygas, atvykėliai tvirtina priešingai. Didžiosios Britanijos naujienų agentūros BBC kalbintas imigrantas iš Afrikos papasakojo apie sudėtingas darbo sąlygas Dohoje.

„Į Katarą atvykau iš Kenijos, padedamas agentūros. Vos įsidarbinęs sužinojau, kad uždirbsiu mažiau, nei buvo žadėta. Mano mėnesio alga – 350 dolerių (300 eurų), iš jų per 100 dolerių (daugiau negu 85 eurus) išleidžiu pragyvenimui. Likusius siunčiu šeimai, todėl sutaupyti neįmanoma. Dauguma darbininkų neišprusę ir nesugeba susiderėti dėl geresnių sąlygų, todėl agentūros tuo puikiai naudojasi. Jie tampa prastai mokamais pagalbiniais darbuotojais statybose. Aš dirbu elektriku, bet manęs niekas neinstruktavo. Vieną kartą patyriau elektros iškrovą. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai, – pasakojo atvykėlis. – Mūsų buitis apgailėtina ir niekam tai nerūpi. Gyvename dešimtiese viename kambaryje, kur yra penkios dviaukštės lovos. Tualetai įrengti lauke. Keliamės 4 val. ryto ir visą dieną dirbame po atviru dangumi, tvyrant didžiuliam karščiui. Negauname net šalto vandens, tik šiltą. Tik atvykęs čia privalai darbdaviui atiduoti pasą, kad bet kada neišvyktum. Jaučiamės lyg kaliniai. Tai labai slegia.“

Beje, nemalonumų patyrė ir reportažą iš Dohos rengę BBC žurnalistai. Jie turėjo leidimą apsilankyti statybvietėse, tačiau čia atvyko diena anksčiau, nei buvo sutarta. Filmuojančius žurnalistus iš karto sulaikė policininkai. Jiems buvo pasakyta, kad čia ne disneilendas ir bet ko filmuoti bei fotografuoti negalima. Praleidę naktį nuovadoje, nekviesti svečiai buvo paleisti rytą.

Anot imigrantų, gerus atlyginimus gauna ir oriai gyvena vos penktadalis Kataro statybų industrijos darbuotojų. Teigiama, kad kvalifikuoti savo srities specialistai per mėnesį uždirba iki 5,8 tūkst. dolerių (4,97 tūkst. eurų). Labiausiai nuvertinami žemiausio rango darbininkai, atvykę iš Indijos ir Nepalo. Jų mėnesio alga – vos 200 dolerių (171 euras).

Katare šiuo metu dirba apie 1,4 mln. emigrantų, kurie stato ne tik stadionus, bet ir oro uostus, viešbučius bei namus, tiesia naujus kelius ir metro linijas.

Kai kurie neatlaiko alinančių sąlygų. Kasdienį jų darbą lydi nuolatinės mirtys, nes emigrantų gyvybė ten nieko verta. JAV dienraščio „Washington Post“ skaičiavimu, per penkerius metus Katare mirė per 1,2 tūkst. atvykusių emigrantų darbininkų.

Ne visos mirtys įvyksta statybvietėse. Kiti žūsta autoavarijose arba dėl širdies sutrikimų neatlaikę karščio – vasarą temperatūra Katare pasiekia 45–50 laipsnių. Imigrantų mirtys virto kasdienybe, bet Kataro vyriausybė dėl to nedaro tragedijos. Pasak jos, kai šalyje dirba 1,4 mln. imigrantų, 250 mirčių per metus yra „normali statistika“.

Įtaria korupciją

Statybų bumas Katare prasidėjo 2010 metais, kai šalis gavo teisę rengti pasaulio futbolo pirmenybes, o ekonomika išaugo tris kartus. Pagal vienam gyventojui tenkantį BVP Kataras laikomas turtingiausia pasaulio valstybe. Todėl netyla kalbos, kad naftos produktų ir gamtos išteklių turtinga Atimųjų Rytų šalis teisę rengti pasaulio čempionatą tiesiog nusipirko.

Tokius įtarimus dar labiau sustiprino FIFA auditą atlikęs šveicarų teisininkas Dominico Scala. Jo išvada atsargi, bet iškalbinga – „yra pagrindo įtarti korupciją“. Tad JAV ir Šveicarijos prokurorų atliekamas tyrimas prieš susikompromitavusius FIFA pareigūnus turėtų kelti nerimą Kataro šeichams.

Kas turėtų įvykti, kad teisė rengti pasaulio čempionatą iš Kataro būtų atimta? Visų pirma, reikia neginčijamų įrodymų, kad buvo korupcijos faktas, ir baudžiamosios bylos. Net jei taip įvyktų, Kataras sprendimą skųstų Tarptautiniam sporto arbitražo teismui (CAS). Teisinis procesas užtruktų labai ilgai ir perkelti 2022-ųjų pirmenybes į kitą valstybę tikriausiai nebeliktų laiko. Be to, Kataro vyriausybė pastaruoju metu investuoja Vakarų Europoje. Tad kažin ar europiečiai norės nepataisomai sugadinti santykius su pagrindiniais savo projektų rėmėjais.

2022 metų pasaulio čempionatui septyni Kataro miestai paruoš 12 stadionų, kuriuose tilps nuo 45 tūkst. žiūrovų. Tai bus brangiausios pirmenybės istorijoje. Jų sąmata – beveik 30 mlrd. eurų. Prieš šią sumą nublanks net Rusijos išlaidos 2018-ųjų pasaulio čempionatui (17 mlrd. eurų).

Planetos pirmenybės po 6 metų bus rengiamos neįprastu metu – dėl sunkiai pakeliamų karščių vasarą jos nukeltos į lapkričio-gruodžio mėnesius, kai klimatas atvėsta. Toks FIFA sprendimas sukėlė europiečių nepasitenkinimą, nes jiems sezono įkarštyje teks stabdyti nacionalinius čempionatus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"