TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Vieną dieną aistruoliai panoro atsiprašyti

2009 04 16 0:00
M.Stankevičius: "J.Couceiro gerokai pakoregavo mūsų žaidimą."
AFP/Scanpix nuotrauka

Italijoje rungtyniaujantis geriausias 2008 metų Lietuvos futbolininkas Marius Stankevičius šiuo metu gydosi traumą. Tačiau tai netrukdo sportininkui mintyse pašėlusiu greičiu lakstyti po žaliąją veją Čempionų lygos, pasaulio čempionato ar Europos pirmenybių mačuose. Kas nesvajoja, tas niekada neras kelio į aukštumas.

Pastarosiomis savaitėmis 27-erių M.Stankevičius poilsio turi daugiau nei bet kada anksčiau - gynėjas vis dar gydosi pėdos traumą. Dėl jos negalėjo padėti ir Lietuvos rinktinei per dvejas 2010 metų pasaulio čempionato atrankos rungtynes su prancūzais atitinkamai kovo 28 ir balandžio 1 dienomis.

Po rankos - ir kojos trauma.

Genujos klubui "Sampdoria" (Italija) atstovaujantį lietuvį sustabdė tik antra trauma. Prieš tai M.Stankevičiui buvo lūžęs rankos kaulas, tačiau jis spjovė į tai ir nepraleido nė vieno mačo.

"Mano nuomone, rankos lūžis ir inspiravo pėdos traumą", - svarstė panevėžietis, Italijoje rungtyniaujantis nuo 2001 metų. Čia jis daugiausia laiko praleido komandoje "Brescia".

Italijoje LŽ kalbėjosi su M.Stankevičiumi apie "Sampdorią", šios šalies futbolą, Lietuvos rinktinę ir nacionalinį čempionatą.

- Kodėl jus sustabdė ne rankos lūžis, o kojos trauma?

- (Rodo ranką, kurioje matyti per operaciją padarytas pjūvis ir siūlės.) Teko žaisti po operacijos. Rankos įtvaras neužtikrino kūno stabilumo, todėl judėdamas aikštėje vis ją saugojau. Manau, tas lūžis viską sujaukė ir inspiravo pėdos traumą. Taigi ranka manęs nesustabdė, turėjau sustoti dėl kojos...

- Ar treneris liepė žaisti, nors ir susilaužei ranką?

- Ne. Tiesiog man tai buvo nesunku. Pastaruoju metu teko daug rungtyniauti: Italijos čempionate, Italijos taurės, UEFA taurės varžybose. Visai neblogai sekėsi. Sakiau: ranka - ne koja. Neįžvelgiau jokio pavojaus, kol neatsirado problemų dėl pėdos.

- Ar sėkmingai rungtyniaudamas, nors ir traumuota ranka, pelnėte didesnį trenerio palankumą?

- Treneriui tai nesvarbu. Jis visada sako, kad turime žaisti šimtu procentų. Jei nedemonstruosi to, ką sugebi, nei treneriui, nei juo labiau komandai būsi nereikalingas. Kai skaudėjo pėdą, pasakiau jam, kad žaisiu, kol galėsiu kovoti visu pajėgumu. Su "AS Roma" ėjau rungtyniauti skaudama koja, bet kai skausmas paaštrėjo, nutariau nerizikuoti (M.Stankevičius paprašė būti pakeistas dar pirmą kėlinį - red.).

Pagarbą reikia užsitarnauti

- Ar treneris patenkintas jūsų žaidimu?

- Į šį klausimą turėtų atsakyti jis, nes man sunku komentuoti. Iki traumos buvau vienas tų, kurie žaidė daugiausia rungtynių šį sezoną. Tai irgi kai ką sako: jei treneris manimi nepasitikėtų, jei visai jam netikčiau, turbūt neleistų tiek rungtyniauti.

- Ar klubo "Sampdoria" gerbėjai jus myli taip pat, kaip anksčiau mylėjo komandos "Brescia" sirgaliai?

- Aistruolių pagarbą reikia užsitarnauti. Čia, kaip ir bet kur kitur, turi labai gerai dirbti, kad gautum premiją. Šiuo atveju premija - sirgalių aplodismentai. Tačiau sulaukti to iš aistruolių buvo nelengva. Iš pradžių komandai "Sampdoria" nesisekė. Buvome

priėję prie to, kad aistruoliai net ėmė kalbėtis su žaidėjais. Jie reiškė nepasitenkinimą ir manimi, pažėrė daug kritikos, palietė tam tikrus dalykus, kurie visiškai nesusiję su futbolu. Visada išklausau protingą kritiką, tačiau kartais sirgaliai ne viską supranta taip, kaip derėtų. Nesigyniau, tik pareiškiau, kad ateis diena, kai jie man ims ploti ir panorės atsiprašyti. Taip ir įvyko. Išlipome iš duobės ir sulaukėme aistruolių aplodismentų. Dabar nepasakysiu, kada tiksliai tai įvyko, bet jau po kelerių rungtynių jie buvo laimingi ir atsiprašė už visus mums ištartus nemalonius žodžius.

Dar neišbandyta Čempionų lyga

- Ar iki karjeros pabaigos ketinate žaisti Italijoje?

- Tai tas pats, jei paklaustumėte, ar noriu keisti komandą. Atsakysiu taip: dauguma sportininkų gyvena "ant lagaminų". Niekada nežinai, kada gali išvykti. Tai priklauso ne vien nuo tavęs. Daug lemia ir klubų situacija. Visada esu pasirengęs pakeisti komandą, tačiau labai gerai jaučiuosi atvykęs į Genują.

- Kokie jūsų karjeros tikslai?

- Tikslų turiu daug. Kai kuriems mano draugams galbūt nuskambės juokingai, bet iš pradžių norėčiau išbandyti save Čempionų lygos varžybose - anksčiau nėra tekę to daryti. Be to, kas netrokšta medalio? Jau šiemet turime šansą laimėti Italijos taurę ("Sampdoria" per pirmąsias pusfinalio rungtynes namie 3:0 nugalėjo Milano "Inter" - red.). Tokie pagrindiniai norai. Dar yra laiko. Turiu daug norų ir tikslų, tad kasdien stengiuosi sau įrodyti, kad galiu nemažai nuveikti aikštėje.

Neprarasti to, kas jau sukurta

- O kokių tikslų siekiate atstovaudamas Lietuvos rinktinei?

- Turime ambicijų. Privalome neprarasti to, ką jau sukūrėme. Žvaigždžių mūsų komandoje nėra. Neturime futbolininko, kuris vienas galėtų pakeisti rungtynių eigą. Norime patekti į pasaulio čempionatą, bet tai sunkiai įgyvendinama. Vis dėlto Prancūzija ir Serbija - dvi aiškios favoritės. Nors ir kitos rinktinės labai aukšto lygio. Tačiau žaidžiant futbolą visko gali nutikti. Rezultatą lemia ne vien žvaigždės, bet ir komanda.

- Dėl traumos praleidote dvejas pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Prancūzija, abejas lietuviai pralaimėjo vienodu rezultatu - 0:1. Ar rinktinė galėjo pasiekti kitokio rezultato, jei būtumėte žaidęs ir jūs?

- Vienas nebūčiau pakeitęs rezultato. Džiaugiuosi, kad mane deramai pakeitė tiek Deividas Česnauskis, tiek Darvydas Šernas. Kas sakė, jog būčiau pasirodęs geriau už juos? Mane pakeitę futbolininkai puikiai atliko darbą, daug futbolo aistruolių džiaugėsi jų žaidimu. Tačiau šiems sportininkams teko dvigubas krūvis. Prie įprasto darbo jiems prisidėjo nelengva užduotis - įrodyti, kad nepakeičiamųjų nėra. Džiaugiuosi jų žaidimu. Gal su manimi rinktinė būtų pasirodžiusi geriau, o gal priešingai - blogiau. Niekas negali ir negalės atsakyti, kaip būtų buvę geriau.

Svarbiausia - įmušti įvartį

- Kas pasikeitė, kai prie Lietuvos rinktinės vairo stojo treneris iš Portugalijos Jose Couceiro?

- J.Couceiro gerokai pakoregavo mūsų žaidimą. Jis aiškina, kad žaidimas daugiausia turi vykti aikštės kraštuose, tada centre prarandama mažiau kamuolių. Pavyzdžiui, Kaune prancūzai įmušė įvartį, kai kontrataką rengėme aikštės viduriu. Tas epizodas - trenerio propaguojamo stiliaus priešingybė. Jis nori, kad ilgiau laikytume kamuolį, žaistume ir pelnytume įvartį. J.Couceiro bando mums įteigti paprastą tiesą - norint laimėti, būtina įmušti įvartį. Kai portugalas ėmė treniruoti mūsų rinktinę, ji, įmušusi bent vieną įvartį, nė karto nepralaimėjo. Reikia tuo džiaugtis.

- Vis dar turite vilties prasimušti į pasaulio čempionatą?

- Šansų yra, bet ar jie realūs? Viskas priklauso ne tik nuo mūsų - ir nuo kitų rinktinių. Italijoje įpratau nuolat žvelgti į artėjančią dvikovą: per šį mačą reikia iškovoti 3 taškus, paskui - kitos rungtynės ir vėl būtina pergalė. O kai pasieki finišą, skaičiuoji taškus. Tikslas visada išlieka tas pats - laimėti kuo daugiau dvikovų.

Lietuvoje futbolo nėra?

- Kokia mūsų rinktinės ateitis?

- Jei analizuotume Lietuvos futbolą, reikėtų pasakyti, kad turėtume būti tik laipteliu aukščiau už Farerų salas. Šalies futbolo padėtį geriausiai atspindi nacionalinis čempionatas. Dabar Lietuvos futbolas merdi. A lygoje kovoja 8 komandos, iš jų tik 4 ten rungtyniavo ir pernai. Vadinasi, per vieną ratą komandos sužais tik tris gana aukšto lygio mačus. Kitos ketverios rungtynės, kaip galima teigti, net nėra profesionalios, trukdo žaidėjams tobulėti. Tarkim, šalies čempiono Panevėžio "Ekrano" futbolininkai pernai pasiekė tam tikrą lygį. Jei šiemet jis smuko, kaip tiems žaidėjams tobulėti? Nors pastaruoju metu Lietuvoje ir taip tobulėjama iki tam tikro lygio. Čia žaidėjai auga iki 16-18 metų, o kai sulaukia 20-21 metų, atsimuša į lubas. Ir viskas sustoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"