TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Vokiškas Berno stebuklas

2014 03 01 6:00
Finalas: vokiečiai ginasi nuo vengrų legendos F.Puskaso (kairėje). www.fifa.com nuotraukos

Šiais laikais Vokietijos futbolo rinktinė kiekviename turnyre priskiriama prie favoritų. Bet prieš šešis dešimtmečius futbolo pasaulyje vokiečiai nelaikyti rimta jėga.

Manyta, kad penktasis pasaulio čempionatas 1954 metais Šveicarijoje taps įspūdingos Vengrijos rinktinės benefisu. Bet triumfavo Vakarų Vokietijos futbolininkai.

Vokiečių pergalė 1954-aisiais buvo tokia pat netikėta, kaip 1950 metais Urugvajaus iškovotas titulas Brazilijoje. Lemiamose rungtynėse Vakarų Vokietija visus šokiravo, parklupdydama tuomet puikiai rungtyniavusius vengrus. Teikdamas nugalėtojams čempionų taurę, FIFA prezidentas Jules Rimet pasakė: "Niekada niekada nenurašykite vokiečių."

Įvarčiai ir nesusipratimai

1954 metų pasaulio čempionate pirmą kartą buvo rengiamos tiesioginės televizijos transliacijos, o suvenyrų medžiotojai džiaugėsi proginėmis turnyro monetomis. Penktosiose planetos pirmenybėse karaliavo atakuojantis futbolas - per rungtynes vidutiniškai pelnyta 5,4 įvarčio.

Pirmą kartą į pasaulio čempionatą prasimušė Škotija, Turkija ir Pietų Korėja. O vienos galingiausių Europos komandų Švedija ir Ispanija liko už borto. Ispanai su turkais pasidalijo po pergalę, o trečiąsias tarpusavio rungtynes žaidė neutralioje aikštėje Romoje. Jos baigėsi 2:2. Tuomet priimtas neįtikimas sprendimas - mačo nugalėtoją lems burtai! 14 metų italų berniukas Luigi Franco Gemma užrištomis akimis ištraukė kortelę su užrašu "Turkija".

Naują politinę santvarką sukūrusi Vakarų Vokietija buvo priimta į FIFA ir sėkmingai įveikė atranką, o Argentina tebekovojo su pasauline futbolo organizacija, boikotuodama pirmenybes.

1954-ųjų čempionatas išsiskyrė unikaliu varžybų formatu. 16 komandų buvo suskirstytos į 4 grupes po 4, bet žaidė tik 2 rungtynes. Organizatoriai nutarė, kad bus įdomiau, jei grupėje dvi skirstytos komandos žais tik su neskirstytomis. Dėl to kilo daug netvarkos, kelerias rungtynes teko peržaisti.

Šveicarijos futbolininkai savo grupėje 2:1 įveikė italus ir 0:2 pralaimėjo anglams. Šeimininkams dar kartą teko žaisti su Italija, ir jie vėl laimėjo - 4:1. Ketvirtfinalyje Lozanoje, kepinant 40 laipsnių karščiui, Šveicarija 5:7 pralaimėjo kaimynei Austrijai. Tai - rezultatyviausios rungtynės čempionatų istorijoje. Sužaidus 19 minučių, šveicarai pirmavo 3:0, bet iki pertraukos austrai sugebėjo persverti rezultatą 5:4. Tuomet saulės smūgį patyręs Austrijos vartininkas Kurtas Schmiedas sunkiai orientavosi aplinkoje. Per rungtynes nebuvo galima keisti žaidėjų, tad Austrijos rinktinės strategas Walteris Nauschas auklėtiniams liepė kuo daugiau atakuoti. Planas suveikė - austrai laimėjo 7:5 ir eliminavo šeimininkus.

Žaidėjai virto gyvuliais

Vengrijos rinktinė neslėpė, kad į pasaulio čempionatą atvyko tik aukso. Jų rezultatai buvo iškalbingi: 1952-aisiais olimpiniais čempionais tapę vengrai buvo nepralaimėję 27 rungtynių iš eilės bei tapo pirmąja rinktine, Londone įveikusia Angliją (6:3).

Favoritų rinktinėje pirmuoju smuiku griežė Ferencas Puskasas. Jis žaidė armijos komandoje Budapešto "Honved", tad aikštėje buvo vadinamas majoru. Vengrija demonstravo gražų, greitą, atakuojantį futbolą. Atakose F.Puskasas turėjo puikius padėjėjus - Sandorą Kocsisą, Josefą Bozsiką, Nandorą Hidegikuti.

Grupės varžybose vengrai 9:0 sutriuškino Pietų Korėją ir 8:3 - Vakarų Vokietiją. Ketvirtfinalyje atėjo brazilų eilė. Šie į Šveicariją atvyko nauja, skaisčiai geltona apranga, vildamiesi nuplauti 1950-ųjų "Maracanos" gėdą. Nepavyko. Net be traumuoto F.Puskaso rungtyniaujantys vengrai laimėjo 4:2. Deja, šios rungtynės įėjo į istoriją kaip vienos šiurkščiausių planetos čempionatuose. 79 minutę susimušė kapitonai - vengras J.Bozsikas ir brazilas Niltonas Santosas. Abu buvo išvaryti iš aikštės. Dar po kelių minučių brazilas Humberto tyčia traumavo varžovą ir gavo raudonąją kortelę. Supratę, kad pralaimės, brazilai aikštėje ėmė medžioti varžovus. Pasibaigus rungtynėms, aistros nerimo. Komandos susimušė pakeliui į drabužines. Neramumai persikėlė ir už stadiono ribų, ten šėlo brazilų gerbėjai, tad teko padirbėti ir policijai. Bene labiausiai nukentėjo Vengrijos rinktinės treneris Gusztavas Sebesas - jo veidą teko lopyti keturiomis siūlėmis.

"Žaidimo atžvilgiu tai buvo geriausias futbolas, kokį buvau matęs. Gaila, kad gražios rungtynės virto kautynėmis. Futbolininkai elgėsi kaip gyvuliai. Šiais laikais už tokį smurto protrūkį rungtynės būtų nutrauktos. Mano tikslas buvo kaip nors jas pabaigti", - pasakojo šiam ketvirtfinaliui teisėjavęs anglas Arthuras Ellisas.

Išsilaižę žaizdas vengrai pusfinalyje po pratęsimo 4:2 nugalėjo titulą gynusią Urugvajaus rinktinę. Rungtynėse dėl 3 vietos Urugvajus neatsilaikė prieš Austriją - 1:3.

Kaip 1950-aisiais brazilai, taip 1954-aisiais vengrai finale neabejojo savo sėkme ir iš anksto planavo šventę. Vengrijoje jau buvo rengiamasi spausdinti pergalei skirtus proginius pašto ženklus, planuota gaminti futbolininkų statulas...

Pradžia nesugniuždė

Vokiečiai į finalą keliavo ilgesniu keliu. Jau grupės varžybose jie patyrė Vengrijos jėgą (3:8), nors Turkiją įveikė 4:1. Surinkę po lygiai taškų su turkais, šiuos nugalėjo dar kartą - 7:2. Ketvirtfinalyje Vakarų Vokietija 2:0 įveikė Jugoslaviją, pusfinalyje 6:1 - Austriją.

1954-ųjų liepos 4-ąją Berno "Wankdorf" stadione vokiečiai į aikštę ėjo mesti iššūkio galingiesiems vengrams. Optimizmą stiprino pliaupiantis lietus. Vokiečiai tai vadino Fritzo Walterio oru. Vakarų Vokietijos rinktinės kapitonas F.Walteris nekentė kaitros, nes jaunystėje persirgo maliarija. Jis nuolat kartojo dievinąs futbolą lietingu oru. Be to, vokiečiai į čempionatą atsivežė neregėtą naujovę - sportinius batelius, į kuriuos galima įsukti smeiges, jas galima keisti atsižvelgiant į oro sąlygas.

Bet nei F.Walterio oras, nei bateliai rungtynių pradžioje vokiečių negelbėjo. Po gynėjų bei vartininko Tonio Tureko apmaudžių klaidų F.Puskasas su Zoltanu Cziboru pelnė įvarčius, ir Vengrija jau 8 minutę pirmavo 2:0. Atrodė, pasikartos grupės rungtynių scenarijus. Tačiau tokia pradžia Vakarų Vokietijos komandos neįbaugino. F.Walteris savo autobiografijoje rašė: "Nužvelgėme vienas kitą - niekas nebuvo sutrikęs. Prieš tęsiant rungtynes Maxas Morlockas liepė viską pamiršti, o mano brolis Ottmaras Walteris rėkė, kad vis dar galime tai padaryti."

Iš tikrųjų: 10 minutę įvartį iš arti įmušė M.Morlockas, o 18 minutę po kampinio Helmutas Rahnas išlygino rezultatą - 2:2. Per rungtynių pertrauką vokiečių treneris Seppas Herbergeris sakė: "Viską darote puikiai. Kaukitės toliau, nepalikdami jiems laisvo colio aikštėje."

Vengrai progų susikūrė per akis, bet vartininkas T.Turekas demonstravo puikią reakciją. Kantriai gindamiesi vokiečiai pagaliau sulaukė šanso. 84 minutę H.Rahnas suklaidino kelis gynėjus ir tiksliu smūgiu iš 15 metrų atstumo nuvedė savo rinktinę pirmyn - 3:2. Netrukus ir F.Puskasas įmušė, bet teisėjai užfiksavo nuošalę, ir jau po kelių akimirkų prasidėjo vokiečių šventė.

Finalo herojumi tapo du įvarčius pelnęs H.Rahnas. Baigęs karjerą, čempionas vertėsi automobilių perpardavinėjimu. Jis turėjo gerą humoro jausmą. Sykį paklaustas, kaip sekasi verslas, H.Rahnas suraukė kaktą ir tarė: "Perku mašiną už 1 tūkst. markių, parduodu už 4 tūkst. Iš trijų procentų ir gyvenu."

Čempionai ant rankų nešiojo trenerį S.Herbergerį (dešinėje) ir kapitoną F.Walterį (centre).

Kamuolys apvalus

Vokiško futbolo triumfas 1954-aisiais pavadintas "Berno stebuklu". Po 49 metų ši istorija sugulė į to paties pavadinimo vaidybinį filmą.

J.Rimet taurė pirmiausia atsidūrė F.Walterio rankose. Įdomu, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje F.Walteris pateko į sovietų nelaisvę. Bet vienas kalėjimo prižiūrėtojas iš Vengrijos padėjo jam ištrūkti, nes pareigūnas buvo įtikintas, kad karo belaisvis yra iš Saro - prancūzų kontroliuotos buvusios Vokietijos žemės.

Auksinę rinktinę Berne į triumfą vedė treneris S.Herbergeris. Jo vadovaujami vokiečiai 1938 metų pasaulio čempionate netikėtai iškrito aštuntfinalyje, pralaimėję šveicarams. Strategas išsilaikė poste, išgyveno karą, subūrė naują komandą. Kantriai dirbo, kai FIFA neleido vokiečiams kovoti 1950-ųjų pirmenybėse Brazilijoje. Ir pagaliau nuskynė saldžius vaisius Šveicarijoje. "Fantastiškas jausmas, kai tikėjimą ir viltį komanda atperka tokia pergale", - po saldaus triumfo kalbėjo S.Herbergeris. Jis - bene garsiausios visų laikų citatos sporte autorius. "Kamuolys yra apvalus", - kartą ištarė šis strategas. Norėdami pasakyti, kad rungtynės gali pakrypti bet kuria linkme, šią frazę tūkstančius kartų kartojo ir kartoja sportininkai, jų treneriai, funkcionieriai.

"Berno stebuklas" apipintas ir intrigomis. Istorikams ilgai nedavė ramybės įtarimai, kad sensacingą pergalę vokiečiai iškovojo pavartoję dopingo. Prieš kelerius metus Leipcigo ir Berlyno universitetų mokslininkai iškėlė versiją, jog žaidėjams prieš finalą Berne galėjo būti suleista metamfetamino, kuris suteikia staigų energijos ir euforijos antplūdį. Šiuo narkotiku karo metais stiprinti priešakinėse fronto linijose kovoję kariai, tankų įgulos ir lakūnai. Tyrimą palaikė net Vokietijos olimpinis komitetas, tačiau ši teorija iki šiol nepatvirtinta. 1954-ųjų rinktinės gydytojas teigė, kad žaidėjams tuomet suleido vitamino C.

1954-ųjų pasaulio čempionatas turėjo didelę įtaką naujosios Vokietijos raidai. Triumfas sukėlė euforiją karo nustekentoje šalyje, kylančioje iš griuvėsių ir bandančioje atkurti santykius su kaimynais. Vokiečiai įsitikino, kad sportas gali suvienyti tautą, pažadinti pasididžiavimo ir vienybės jausmą. "Berno stebuklo" penkiasdešimtmečio proga prekiautojų siūlyti 1954-ųjų rinktinės retro marškinėliai turėjo didelę paklausą.

1954-ŲJŲ FINALAS

Vakarų Vokietija - Vengrija 3:2 (2:2).

Berno "Wankdorf" stadionas, 62 500 žiūrovų. Teisėjas - W.Lingas (Anglija). Įvarčiai - M.Morlockas (10), H.Rahnas (18, 84); F.Puskasas (6), Z.Cziboras (8).

Vakarų Vokietija: T.Turekas, J.Posipalas, W.Kohlmeyeris, H.Eckelis, W.Liebrichas, K.Mai, M.Morlockas, F.Walteris, H.Rahnas, O.Walteris, H.Schaferis.

Vengrija: G.Grosičas, J.Buzanskis, G.Lorantas, M.Lantosas, J.Bozsikas, J.Zakariasas, N.Hidegikuti, Z.Cziboras, S.Kocsisas, F.Puskasas, M.Tothas.

Tęsinys kitą šeštadienį. Pradžia - vasario 1 d. numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"