TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Voras siaurina tinklus

2011 06 23 0:00
A.Skerla (kairėje) Lietuvos rinktinės gretose sužaidė daugiausia rungtynių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vienas žinomiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos futbolininkų Andrius Skerla nusprendė baigti karjerą nacionalinėje šalies futbolo rinktinėje.

Nuo 1996-ųjų Lietuvos rinktinei atstovaujantis 34-erių gynėjas jau anksčiau prasitarė apie ketinimus atsisveikinti su nacionaline komanda. Voru dėl kibios gynybos pramintas futbolininkas tvirtai apsisprendė pasitraukti po šalies rinktinės fiasko birželio pradžioje Lichtenšteine, kai Lietuvos rinktinė prarado beveik visas viltis pakovoti dėl kelialapio į 2012 m. Europos čempionatą. Apie savo sprendimą šią savaitę A.Skerla prasitarė LŽ.

Daugiausiai rungtynių (82) šalies rinktinėje sužaidęs futbolininkas visą dėmesį ketina skirti karjerai Lenkijoje, kur yra vienas Balstogės klubo "Jagiellonia" lyderių. A.Skerla čia netrukus pradės jau ketvirtą sezoną, o praėjusiose Lenkijos pirmenybėse 4 vietą užėmusios "Jagiellonia" komandos gretose rungtyniavo visose 30 rungtynių.

Lietuvis per savo karjerą žaidė Olandijos, Škotijos, Rusijos, Lenkijos klubuose.

Apsisprendė tvirtai

- Ar jūsų sprendimas trauktis iš Lietuvos rinktinės yra galutinis? - LŽ paklausė AANDRIAUS SKERLOS.

- Be abejo. Baigiu savo pasirodymą. Manau, per 15 metų ir taip nemažai atidaviau savo šaliai. Dažnai aukojau atostogas ir laisvą laiką, ypač vasaromis. Sulaukiau tokio amžiaus, kai norisi daugiau poilsio. Jaučiu, kad atėjo metas užleisti vietą kitiems.

- Ketinate žaisti atsisveikinimo rungtynes?

- Nemanau, kad mane reikėtų palydėti su fanfaromis. Šį rudenį oficialiose Europos čempionato atrankos rungtynėse, jei reikės, rinktinei padėsiu. Tačiau dėl ateities jau viską pasakiau ir savo sprendimo nekeisiu.

- Rinktinei atstovavote jau 82 kartus. Nesinorėjo sulaukti jubiliejinių 100-ųjų rungtynių?

- Tai būtų sudėtinga, nes mūsų rinktinė per metus sužaidžia tik 7-8 dvikovas. Tektų rungtyniauti dar mažiausiai dvejus metus - išlaikyti tvirtą fizinę formą būtų nelengva. Juolab visi suvokiame, kad rinktinę reikia atjauninti, įlieti šviežių jėgų.

- Daugelį metų buvote pagrindinis rinktinės žaidėjas, aistruoliams atrodėte nepakeičiamas vidurio gynėjas. Kas galėtų užimti jūsų vietą aikštėje?

- Neatsakysiu į šį klausimą, tegul tai sprendžia trenerių štabas. Kiekvienas treneris mato skirtingus kandidatus. Vidurio gynėjų Lietuvoje yra. Reikia pasitikėti jais ir suteikti šansą. Taip pat svarbu, kad futbolininkas trokštų žaisti ir suvoktų, jog norėdamas atstovauti savo šalies rinktinei, jis dažnai bus priverstas aukoti atostogas ir laisvalaikį. Tai ne visuomet taip paprasta. Po sunkaus sezono kartais norisi pailsėti nuo futbolo, tačiau noras atstovauti savo šaliai neretai nugali nuovargį. Jei jaunimas tai supras, nekils jokių problemų.

Šilto ir šalto matęs

- Ar jūsų neišmušė iš pusiausvyros po pralaimėjimo Lichtenšteine kilęs skandalas, kai Lietuvos futbolo federacijos prezidentas viešai sukritikavo vieną komandos lyderių Marių Stankevičių?

- Stengiausi į tai reaguoti ramiai. Tačiau keista, kad skandalai kyla po tokių skaudžių pralaimėjimų. O iki tol niekas apie panašias problemas nekalba. Vis dėlto negerai, kai atpirkimo ožiu laikomas vienas žaidėjas. Dėl to pralaimėjimo esami kalti visi. Tiek komanda, tiek trenerių kolektyvas, tiek federacijos vadovybė. Atsakomybę reikia prisiimti visiems.

Gaila, kad po pralaimėjimų pasipila kalbos, jog rinktinė netobulėja. Nesutinku su tuo - esame gana aukštai FIFA klasifikacijos sąraše (46-ti tarp 202 rinktinių - red.). Tačiau turime pripažinti, kad nesame tie, kurie nuolat belstųsi į Europos futbolo čempionato duris. Mums daug ko trūksta, pirmiausia - stabilumo.

- Kokie epizodai šalies rinktinėje labiausiai įsiminė per 15 metų?

- Tikrai patyriau ir šilto ir šalto, visko mačiau. Mūsų rinktinė sugeba kovoti su visais varžovais ir net galingiausiems gali sukelti nemalonumų. Labiausiai įsiminė lygiosios išvykoje su Italija 2006 m. rudenį. Atrodytų, ko čia džiaugtis, juk rezultatas - 1:1. Tačiau kai jį pasieki žaisdamas prieš komandą, kuri vos prieš du mėnesius buvo laimėjusi pasaulio čempionatą, džiaugsmo būna daug.

Liūdniausi epizodai buvo minėtas nelemtas pralaimėjimas Lichtenšteine ir nesėkmė Farerų Salose prieš dvejus metus. Tačiau buvo ir juodesnių dėmių. 2000-ųjų rudenį buvome pasiekę visišką dugną. Kaune gruzinams pralaimėjome 0:4, vengrams - net 1:6. Tuomet rinktinėje vienas po kito keitėsi treneriai ir žaidėjai, vyravo visiškas chaosas ir buvo labai sunku tai išgyventi...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"