TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Ž.Grudzinskas: „Vaikai turi pažaisti absoliučiai visose pozicijose“

2014 01 09 15:11

Vilniaus regione vykstančiame 7-8 metų berniukų „Veikmės taurės“ futbolo turnyre sėkmingai rungtyniauja dvi „Žalgiriečio“ akademijos komandos. Akademijos direktorius, buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas Žydrūnas Grudzinskas galėtų pasidžiaugti savo auklėtinių pergalėmis, tačiau tvirtina, kad tokiame amžiuje rezultatams reikia skirti mažiausiai dėmesio – galbūt jų net nereikėtų fiksuoti.

8-mečių čempionate jaunieji žalgiriečiai per 5 rungtynes iškovojo 4 pergales ir patyrė pralaimėjimą, o metais jaunesnių vaikų grupėje per 4 rungtynes po 2 kartus laimėta ir sužaista lygiosiomis.

Ž.Grudzinskas džiaugiasi, kad „Veikmės taurės“ turnyre komandai tereikia atvykti į sostinės „Tauro“ sporto mokyklos salę ir žaisti. Jauniesiems futbolininkams skiriamu laiku ir kitais organizaciniais reikalais pasirūpina čempionatą rengianti Vilniaus regiono futbolo sąjunga.

Neturi būti tikslo laimėti

- Žydrūnai, kodėl nusprendėte dalyvauti 7-8 metų vaikų čempionate? - paklausėme „Žalgiriečio“ akademijos direktoriaus.

- Mus tenkina jo organizavimas. Nereikia sukti galvos dėl bazių – viskuo yra pasirūpina, o mums su vaikais belieka pasiruošti rungtynėms ir į jas ateiti. Tai didžiulis pliusas, nes rasti laisvų salių labai sudėtinga.

- Dėl jaunųjų sportininkų amžiaus, kurio sulaukus reikėtų pradėti dalyvauti turnyruose, nemažai diskutuojama. Ką jūs apie tai galvojate, kada jaunieji futbolininkai turėtų sužaisti pirmąsias oficialias rungtynes?

- 7-8 metų amžius yra tam tinkamas metas, tačiau dalyvavimas neturi peraugti į tikslą laimėti. Laikomės požiūrio, kad iki 9 metų rezultatai neturėtų būti fiksuojami, o apdovanojami turi būti visi be išimties. Matome, kurie vaikai yra talentingesni, tačiau neturime tikslo rezultatyviausiam ar naudingiausiam žaidėjui atnešti taurę, saldainių dėžę ir matyti, kaip likusieji 40 vaikų stovi be nieko. Viešai išskirti lyderį tokiame amžiuje yra pavojinga visomis prasmėmis.

- Kokius tikslus keliate tokio amžiaus vaikams? Labiau akcentuojate individualią techniką ar komandinį žaidimą?

- Kai treneriai pradeda kalbėti, kad 7 metų vaikai turi demonstruoti stebuklus, man tai yra tikras nesusipratimas. Jeigu kelsime jiems aukštus reikalavimus jau tokiame amžiuje, sulaukę 13-14 metų jie mes futbolą, nes bus pervargę nuo spaudimo ir patiriamos įtampos.

Tėvai turėtų vengti neigiamų emocijų

- O kada reikėtų pradėti vaikus skirstyti į puolėjus, saugus ir gynėjus? Ar jūsų 7-mečiai jau turi nuolatines pozicijas?

- Šiuo klausimu taip pat turiu aiškią nuomonę. Vakaruose jau seniai suvokta, kad iki 10-11 metų visi vaikai turi pažaisti absoliučiai visose pozicijoje – ir puolime, ir gynyboje save išbandyti, ir vartuose pastovėti. Žinoma, matosi kuris berniukas gabesnis sustabdyti kamuolį ir įmušti įvartį. Žaidžiant 6 prieš 6 tokius dalykus reikia sekti atidžiau, tačiau kai rungtyniauja 4 aikštės žaidėjai ir vartininkas, puolimo ir gynybos poros tikrai nėra nuolatinės.

- Kokia motyvacija tokio amžiaus vaikams yra didžiausia, jei sakote, kad į rezultatus nereikia rkeipti dėmesio?

- Turiu 5 metų sūnų. Stebiu jį – ar jis turi noro žaisti, treniruotis, ar jam patinka mušti įvarčius, kaip jis išgyvena dėl komandos nesėkmių. Turime sudaryti tokią aplinką, kurioje vaikas nejaustų diskomforto. Galbūt jis nemoka spirti ar varytis kamuolio ir laiko jį rankomis, tačiau jis džiaugiasi tai darydamas. Tą džiaugsmą mes jam ir turime suteikti.

- Taip pat nemažai kalbama apie tėvų elgesį vaikų varžybose, apie jų spaudimą jaunųjų sportininkų treneriams, teisėjams, varžovams ir savo pačių vaikams. Kokia jūsų patirtis šioje srityje ir nuomonė apie tėvų elgesį?

- Pasitaiko visko. Minutes aikštėje treneris daugiau mažiau reguliuoja, tačiau iš esmės žaidžia visi. Didžiausia tėvų klaida – pernelyg jautri reakcija. Rungtynių metu jie vos nebėga į aikštę, šūkauja. Suprantu, emocijos visada yra gerai, tačiau jos turi būti teigiamos. Juk vaikai viską mato, girdi, jie yra labai imlūs. Jeigu tėvas taip pasirodo prie aikštės, kas tuomet darosi namuose? Kokios vertybės vaikui diegiamos, koks jis išaugs? Dažnai matome tik kamuolį ir vaiką, o turėtume į tai žvelgti plačiau.

Tėvai turi būti prie vaiko, tačiau jiems derėtų susitvardyti, save kontroliuoti ir nereikšti neigiamų emocijų. Suprantu, kad tėvams jų atžalos yra pačios geriausios, tačiau pernelyg didelis jų kišimasis kitą kartą sumaišo kortas ir treneriui. Ką padarysi, gyvenime tenka visur laviruoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"