TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

"Žalgirio" užnugaryje - ištikima Drąsuolė

2010 07 22 0:00
Futbolas Drąsuolę pakerėjo ne dėl atletiškų žaidėjų - ten žalia aikštė, grynas oras ir sportas, gražesnis už krepšinį.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jau keturis dešimtmečius Drąsuolė Bielevičiūtė atidžiai stebi kiekvienas Vilniaus "Žalgirio" futbolininkų namų rungtynes. Ji stengiasi pamatyti kuo daugiau žalgiriečių rungtynių ir kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Unikali futbolo gerbėja ištikima ir Lietuvos nacionalinės rinktinės aistruolė.

Su Drąsuole LŽ žurnalistai susitiko "Žalgirio" stadione. Ten, kur ji nuolat lankosi maždaug nuo 1970-ųjų. "Nežinau, kas turėtų nutikti, kad neateičiau į "Žalgirio" rungtynes. Nebent rungtynės neįvyktų", - sako moteris.

"Žalgirio" stadiono direktorius Jonas Grigas rodo vietą, kur visuomet galima išvysti komandos simboliu tapusią gerbėją. Tai - penktoji arba šeštoji centrinės tribūnos eilė. Būtinai - už "Žalgirio" komandos atsarginių žaidėjų suolelio.

"Čia man mieliausia. Matau, kaip komanda nusiteikusi, paploju jai, kai įeina į aikštę, palinkiu sėkmės. Sėdėdama už žalgiriečių, jaučiuosi ramiau", - aiškina moteris. Prieš svarbesnes "Žalgirio" rungtynes Drąsuolė į stadioną atvyksta gerokai anksčiau, nes nori pasitikti į rungtynes atvažiuojančią savo komandą.

"Futbolininkai tuomet būna susikaupę ir į mane net nežiūri, bet man ir nereikia. Svarbiausia, kad taip galiu juos palydėti į rungtynes, mintimis palinkėti sėkmės", - teigia moteris.

D.Bielevičiūtė anksčiau stadione lankydavosi su seserimi. Tačiau kai ši ištekėjo, pastaruoju metu "Žalgirio" rungtynėse tapo reta viešnia. O Drąsuolė liko ištikima savo hobiui. Ir tokių pat atsidavusių futbolui bendraminčių neturi, todėl ją drąsiai galime vadinti išskirtine futbolo gerbėja.

Ir pamilo ji futbolą...

"Man buvo vos treji, kai tėtis pirmą kartą nusivedė į stadioną. Sakė, kad pamėgau futbolą iš karto - kol kiti vaikai žaisdavo šalia tribūnų, aš palaikydavau "Žalgirį" iš visų jėgų, - prisimena pašnekovė. - Be abejo, norėjau ir pati žaisti futbolą, bet anuomet nebuvo sąlygų moterų futbolui. Tuomet kieme subūriau mergaičių komandą ir varžydavomės su vaikinais. O meilė "Žalgiriui" vis stiprėjo. Nuo 1970-ųjų nepraleidžiu beveik nė vienų šios komandos namų rungtynių."

Bielevičiūtėms bilietų į rungtynes padėdavo įsigyti jų mama, dirbusi šalia "Žalgirio" stadiono veikusiame to paties pavadinimo baseine.

Drąsuolė tikina, kad futbolas ją pakerėjo ne dėl gražių ir atletiškų žaidėjų: "Žalia aikštė, grynas oras. Žaidimas gražesnis už krepšinį, didesnė intriga, sumani taktika. Be to, kojomis sunkiau žaisti nei rankomis." Ir priduria, kad, kai laimi "Žalgiris", aplanko geras jausmas. O kai pralaimi, labai išgyvena.

Drąsuolė yra ne tik "Žalgirio" ir Lietuvos rinktinės aistruolė. Anksčiau ji palaikė ir kitus sostinės klubus - jau nebeegzistuojantį "Vilnių", prie bankroto ribos atsidūrusią "Vėtrą". Prieš kelerius metus tuometis "Žalgirio" žaidėjas Valerijus Mižigurskis, pamatęs, kad ištikima jo komandos gerbėja stebi kitas rungtynes pasipuošusi "Vėtros" šaliku, garsiai nusistebėjo: "Kaip jūs galite?" Tačiau Drąsuolė nesutriko: "Jūs, futbolininkai, taip pat dažnai keičiate komandas."

Išmaišiusi Europą

Pasak "Žalgirio" gerbėjos, net jei "Žalgiris" žaistų per pasaulio futbolo čempionato finalą, ji pasirinktų saviškių rungtynes, nes "savas futbolas brangesnis". Per kelis dešimtmečius Drąsuolė spėjo susidraugauti beveik su visais Vilniaus klube žaidusiais futbolininkais ir jų treneriais bei surinkti turtingą atributikos kolekciją.

"Rungtynių programėlių, lankstinukų, ženkliukų, šalikų, nuotraukų ir įvairių iškarpų iš spaudos turiu tiek, kad namuose jau sunkiai atrandu jiems vietos", - sako ji.

Drąsuolė seniai keliauja paskui "Žalgirį" ir Lietuvos rinktinę, yra išmaišiusi visą Europą: nuo Švedijos iki Turkijos ar Ispanijos, nuo Islandijos iki Nižnij Novgorodo. O kelionių į Latviją ar Estiją užsieninėmis net nevadina. Be abejo, toks atsidavimas futbolui pareikalauja ne tik piniginių resursų.

"Tenka daug ką paaukoti. Net atostogas planuoju pagal rungtynių tvarkaraštį. Apie pinigines santaupas nėra ką kalbėti, viskas skiriama futbolui, - nusijuokia Drąsuolė. - Tačiau man tai patinka."

Palaikymo galia

Per nuolatines keliones nutikdavo visko. Drąsuolei didžiausią įspūdį paliko pirmosios išvykos į Vakarų Europą.

"1989 metais "Žalgiris" žaidė UEFA taurės rungtynes Švedijoje su "Goteborg" klubu. Ilgai piketavome po tuometės valdžios langais, kol galų gale mums leido vykti į Švediją. 40 žmonių grupė pajudėjome į Švediją "Žalgirio" komandos autobusu. Neturėjome pinigų, nežinojome, kur nakvosime, tačiau buvome laimingi", - prisimena Drąsuolė.

Iš nemaloniausių kelionių pašnekovė prisimena išvyką į Olandiją 1992-ųjų rugsėjį, kur Eindhovene "Žalgiris" žaidė Čempionų lygos atrankos rungtynes su PSV klubu: "Užsisakėme du autobusus. Į pirmąjį susėdo tie, kuriems futbolas rūpėjo mažiausiai - jie į Olandiją keliavo pirkti automobilių. O antrasis autobusas, kuriuo vyko tikrieji aistruoliai ir žaidėjų žmonos, lyg tyčia sugedo. Kol mechanikai jį pataisė, praėjo pusdienis. Buvo sunku pavyti prarastą laiką. Atvykome į Eindhoveną, kai rungtynės buvo pasibaigusios. "Žalgiris" pralaimėjo net 0:6. Jis ir negalėjo pasirodyti geriau, nes žaidė be tikrųjų gerbėjų."

Drąsuolė šventai tiki, kad aistruolių palaikymas padeda komandai bet kur: "Sovietmečiu palaikydavome "Žalgirį" išvykos rungtynėse. Išvakarėse žaisdavo komandų dubleriai. Nors susitikimo vieta nebūdavo skelbiama, ją rasdavome. Kartą "Žalgirio" dubleriai Maskvoje žaidė su "Dinamo" antrąja komanda. Kai įžengėme į stadioną, rezultatas buvo 0:1. Tačiau netrukus mūsiškiai išlygino rezultatą, o vėliau išplėšė pergalę 2:1."

Sunkumai pasimiršta

Drąsuolė gailisi, kad per tuos metus nerašė dienoraščio. Mat per daug metų ištirpo aibė malonių įspūdžių. Metraštis būtų labai padėjęs išgyventi sunkų periodą prieš dvejus metus, kai "Žalgirio" likimas kybojo ant plauko. Laimė, legendinis klubas išsikapstė iš gilios duobės. Prie to prisidėjo ir Drąsuolė - rėmė komandą finansiškai, ragino Lietuvos futbolo federaciją neleisti žlugti legendinei komandai.

"Tas periodas buvo labai skausmingas. Keista, kad Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių išvakarėse ties išnykimo riba buvo atsidūrusios to paties pavadinimo futbolo ir krepšinio komandos. Man nesuvokiama, kodėl kai kurie turtingi žmonės, "uždirbę" pinigų ne sąžiningiausiu būdu, gaili jų sportui, - stebisi "Žalgirio" gerbėja. - Laimei, komanda išliko. Ir, tikiuosi, gyvuos ilgai."

Skolino konspektus J.Kazlauskui

Drąsuolė visuomet buvo arti sporto. Visada mėgusi žaisti futbolą ji garsėjo ir kaip žolės riedulio specialistė. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje D.Bielevičiūtė sostinėje įkūrė moterų žolės riedulio komandą "Vilma", išugdė net tris kandidates į SSRS rinktinę.

Drąsuolė yra kvalifikuota matematikė, dirba informacijos skaičiavimo centre Lietuvos geležinkeliuose. Neveltui sakoma, kad matematikai yra geri sporto specialistai ir treneriai. Įdomu, jog garsiausia "Žalgirio" aistruolė Vilniaus universitete studijavo matematiką viename kurse su garsiuoju Lietuvos krepšinio treneriu Jonu Kazlausku.

"Jonas net prašydavo paskolinti konspektų, nes daug ir sunkiai sportuodamas nespėjo lankyti visų paskaitų", - juokiasi Drąsuolė.

Ji teigia per rungtynes bandanti analizuoti atskirus epizodus. Net Lietuvos rinktinės treniruočių stengiasi nepraleisti, nes turi savų interesų: "Spėlioju, kokią sudėtį ir taktiką pasirinks treneris. O paskui lygina su savąja, svarsto, kodėl treneriai priėmė vienokį ar kitokį sprendimą."

Sunku patikėti, bet šią futbolo aistruolę galima išvysti net per mėgėjų lygos rungtynes.

"Futbolo niekada nebus per daug. Man visuomet per maža naujienų ir straipsnių apie futbolą spaudoje ir internete", - prisipažįsta Drąsuolė.

O ką ji veikia niūriais vakarais, kai stadionai Lietuvoje užrakinami?

"Žiemą stengiuosi atlikti darbus, kurių nenuveikiau sezono metu, apsitvarkau namuose. Laukti naujo sezono rungtynių būna labai sunku, bet tuomet imu domėtis mažiau reikšmingomis varžybomis", - sako futbolo fanatė.

Taigi - Drąsuolės gyvenimo tempą diktuoja futbolo tvarkaraštis. Poryt ji vėl sėdės "Žalgirio" stadiono centrinės tribūnos 5-oje arba 6-oje eilėje ir palaikys žalgiriečius per A lygos rungtynes su "Mažeikiais". Pirmąją rugpjūčio dieną paskui mylimą komandą ji keliaus į rungtynes Pakruojyje. Taip iki vasaros pabaigos.

Rugsėjis - nacionalinės rinktinės metas. Septintą dieną laukia rungtynės Čekijoje. Drąsuolė jau planuoja kelionę ten autobusu. Spalį rinktinė žais Ispanijoje. Ji bus ir ten.

Komentaras

Jonas GRIGAS, "Žalgirio" stadiono direktorius:

"Kai daugiau nei prieš tris dešimtmečius tapau stadiono direktoriumi, pirmiausia susipažinau su "Žalgirio" baseine dirbusia Drąsuolės mama. Jau tuomet ji juokais sakydavo - visų vaikai kaip vaikai, o maniškės dukrelės pakvaišusios dėl futbolo.

Drąsuolės gyvenimo ritmą visada diktuoja rungtynių tvarkaraštis. Jei reikės, ji tai suderins ir su darbdaviais. Ši moteris ateina net į komandų treniruotes. Drąsuolė nusipelnė rungtynes stebėti nemokamai, bet ji nelinkusi tuo piktnaudžiauti.

Drąsuolė labai aktyviai mitingavo, kai prieš dešimtmetį iš posto buvo verčiamas susikompromitavęs LFF prezidentas Vytautas Dirmeikis - laikė plakatus, raginančius nežlugdyti futbolo. Ji fanatiška futbolo gerbėja."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"