TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Žmogus, padovanojęs L. Suarezui pasaulio čempionatą

2014 06 20 14:59
Luisas Suarezas po įvarčio dėkoja kelią į pasaulio čempionatą atvėrusiam kineziterapeutui Walteriui Ferrerai. AFP/Scanpix nuotrauka

Kodėl pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje du įvarčius į Anglijos rinktinės vartus įmušęs ir taip prie pirmos Urugvajaus pergalės (2:1) pirmenybėse prisidėjęs Luisas Suarezas pasidžiaugti savo sėkme nubėgo prie komandos atsarginių suolelio stovėjusio niekam nežinomo žilstelėjusio žmogaus?

2014-ųjų gegužės 21-osios vakarą Urugvajuje dėjosi velniai žino kas. Futbolininkas Luisas Suarezas visiškai lygioje vietoje per įprastą treniruotę susižeidė kelį ir taip išgąsdino visą šalį.

Pirmos naujienos buvo gniuždančios: slapta darytose nuotraukose matyti skausmo perkreiptas nacionalinės vilties veidas. TV naujienos iškart pranešė, jog kitą dieną futbolininko laukia operacija. „Jis gali praleisti pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje“, – pavojų skelbė TV naujienos.

Gegužės 22-ąją L. Suarezui skubiai atlikta artroskopinė pažeisto menisko operacija. Kol medikai „taisė“ jo kelį, lauke pradėjo rinktis minios aistruolių. Kai futbolininką iš klinikų išvežė sidabriniame vežimėlyje, pilnutėlis kiemas skandavo jo vardą. Urugvajaus futbolo rinktinės medicinos štabas stengėsi visus nuraminti („Luisas turi vilties žaisti Brazilijoje“), tačiau niekas nesiryžo garantuoti, kad iš tiesų taip ir bus: atsigauti po tokių traumų įprastai reikia 4-6 savaičių.

Gegužės 23 dieną L. Suarezas susitiko su 63-ejų Walteriu Ferreira – fizioterapeutu, kurį Urugvajaus futbolininkai pažįsta daugiau nei 15 metų. Rinktinėje jis žinomas dėl gilių kineziologijos (disciplinos, studijuojančios raumenų judėjimą) žinių. Būtent todėl W. Ferreira ir sutinka imtis sudėtingų reabilitacijos atvejų.

W. Ferreira nedelsdamas sudarė intensyvią atsistatymo programą ir su L. Suarezu pradėjo dirbti namų sąlygomis. Pasirodo, pats fizioterapeutas atkakliai kovoja su vėžiu ir neseniai atlaikė chemoterapijos kursą.

„Esu dėkingas treneriams, kurie leido L. Suarezui dirbti su manimi tokiomis sąlygomis, – pasakojo W. Ferreira. – Aš negalėjau važinėti į futbolo bazę, todėl Luisas atvykdavo pas mane. Tai labai vertinu. Esu dėkingas žaidėjui už energiją, taip pat savo šeimai ir medikams, kurie rūpinasi mano sveikata. Nerandu žodžių, kuriais išreikščiau visus savo jausmus.“

Futbolo bazėje niekas nematė L. Suarezo ir jam netrukdė – reabilitacija vyko ramiai. Kalbama, futbolininkas dirbdamas viršydavo normas ir įprastus reikalavimus. Jau po 10 dienų jis pasirodė treniruoklių salėje, po 15 dienų – pradėjo bėgioti, po 16 – dirbti su kamuoliu. Prisiminus prognozes, tai – didelis laimėjimas.

W. Ferreira turi patirties – kadaise jis padėjo į rikiuotę sugrįžti Diego Forlanui, Alvaro Recobai, Rubenui Sosa, Danieliui Fonsecai. Tačiau bendradarbiavimas su L. Suarezu buvo kruopščiausias ir įtempčiausias. „Luisas nusipelno tokios sėkmės, kokia jį aplankė per Urugvajaus rungtynes su Anglija, nes žaidėjas labai daug dirbo, – pabrėžė W. Ferreira. – Jei jis taip nuoširdžiai nebūtų stengęsis, manęs Brazilijoje nebūtų. Niekada nepamiršiu to, kas šiandien įvyko. Ačiū šeimai ir visiems rinktinėms nariams už palaikymą.“

Ketvirtadienio vakarą Brazilijoje įvyko ašaras spaudžianti scena – tai buvo daugiau nei įvarčio šventimas ir dėkingumas. Tai buvo tikra drama. Kai L. Suarezas pirmu smūgiu nuginklavo Anglijos rinktinės vartininką Joe Hartą ir išvedė Urugvajų į priekį, tiesiu taikymu nuskuodė prie suoliuko – ten, kur stovėjo W. Ferreira. Žaidėjas stipriai prisiglaudė fizioterapeutą, iškėlė dešinę ranką ir kelis kartus rodomąjį pirštą nukreipė į savo gelbėtoją ir tvirtą vyrą, tyliai kovojantį su savo sveikata. Kad W. Ferreira serga vėžiu, Urugvajuje žinojo toli gražu ne visi.

Norėdamas tinkamai likviduotų L. Suarezo traumos padarinius W. Ferreira netgi atidėjo savo ligos gydymą. „Niekada nemėgau daug kalbėti, bet šiandien tiek emocijų! Visi komandoje mane palaiko, esu be galo dėkingas už tai. O kaip bus, pamatysime. Tai gyvenimas, jame būna ir pakilimų, ir nuolydžių. Svarbiausia – nenustoti kovoti“, – kalbėjo W. Ferreira.

Po pergalės prieš anglus L. Suarezą perpildė šilti jausmai žmogui, kuriė padovanojo jam bene svarbiausią turnyrą gyvenime. „Žmona ir vaikai – svarbiausi žmonės mano gyvenime. Bet dabar tarp tokių žmonių yra ir W. Ferreira – už viską, ką padarė, kad sugrįžčiau į rikiuotę. 90 proc. viso to – W. Ferreiros darbas ir nuopelnas“, – sakė du įvarčius anglams įmušęs futbolininkas.

Užėjęs į drabužinę L. Suarezas vėl netvardė emocijų. Jis atsisėdo ant suoliuko, įjungė smartfoną (mobiliojo telefono ir kišeninio kompiuterio hibridą) ir drabužinėje skambėjusios žvalios muzikos fone vėl pasakė: „Jeigu ne jis, šiandien manęs čia nebūtų. Atleiskite, vėl plūstu emocijomis.“

Birželio 19-osios vakarą Urugvajuje vėl dėjosi velniai žino kas. Tik to priežastis buvo jau kita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"