TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

„Paukščių pyragas“ ir kitas gėris žiemojantiems sparnuočiams

2016 11 27 10:00
Rasos Pakalkienės nuotrauka

Pagal paukščio snapą galima suprasti, kuo jis maitinasi. Tai svarbu, kai žmonės nori lesinti sparnuočius ir padėti jiems išgyventi šaltą bei sniegingą žiemą. Taigi, jei snapas plonas ir ilgas, paukštis yra vabzdžialesys, tad lesalas turėtų būti atitinkamas, o jei snapas stambus – grūdlesys, ir jam labiau patinka sėklos bei grūdai. 

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus papasakojo apie paukščių globą žiemą. Renginio dalyviai turėjo progą sužinoti, kaip, kada ir kokiu lesalu lesinti sparnuočius, pamatyti vaizdo reportažų ir nuotraukų iš paukščių gyvenimo.

Ne papūga

G. Petkus sakė, kad juodagalvės sniegenos dažniausiai atskrenda žiemos pabaigoje, o kai būna daug sniego, nebepasiekiamas natūralus jų maistas, kaip antai medžių sėklos, jos stengiasi laikytis arčiau miesto, nes tada yra didesnė tikimybė rasti lesalo. Ornitologas rekomendavo įrengti juodagalvėms sniegenoms namelio tipo lesyklą. Ji gali būti tiesiog platformos tipo arba su stogeliu, kuris apsaugotų lesalą nuo lietaus ar sniego. „Sniegenos neskris prie lašinių ar ant cilindrinės lesyklos“, – teigė G. Petkus.

Didžioji zylė. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Ornitologas sakė, kad vienos dažniausiai žiemą Lietuvoje sutinkamų zylių, kurios čia ir peri, yra didžiosios. Mėlynųjų zylių prie lesyklų galima pamatyti apie 10 kartų rečiau. G. Petkaus teigimu, šie paukščiai mėgsta saulėgrąžas ir riešutus. Jis paaiškino, kad labiausiai tinka nelukštentos, nesūdytos, nepagardintos prieskoniais ir nekepintos saulėgrąžos. „O riešutuose yra daug riebalų, kurie paukščiams padeda ištverti šaltą žiemą, – sakė ornitologas. – Paukščiai mielai juos renkasi.“

Dar vieną paukščių rūšį ornitologas vadino dizaineriais. Mat jie savo landas aplipdo moliu. Tai bukučiai.

„Jie slapukai ir sandėlininkai, – dar ir taip apibūdino juos G. Petkus. – Jie viską ištampo iš lesyklų. Nesulesa, bet prikaišioja tarp medžio žievių, paslepia po kelmais. Vėliau ne visada randa, kur ką padėjo, tada tokios kaupyklos lieka kitiems paukščiams, kurie jas užtinka.“

O kėkštai, pasak G. Petkaus, giles ir sėklas slapsto po lapais ir žemėje, tad jei lieka, tose vietoje užauga medžiai.

„Kartais žmonės mums skambina ir sako, kad atskrido papūga, – toliau pasakojo ornitologas. – Kai atsiunčia nuotrauką, paaiškėja, kad ten – svilikas. Tai puošnus mūsų krašto paukštis, čia perintis, mėgstantis obelis, vyšnias ir kitus medžius, lankantis lesyklas. Svilikas turi nepaprastai tvirtą snapą. Šiam paukščiui vyšnių kauliukai – vienas malonumas. Jei lesykloje pabersite ir arbūzų, moliūgų, melionų sėklių, didelė tikimybė, kad atskris svilikas.“

Margasis genys. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Pasak G. Petkaus, Lietuvoje taip pat žiemoja karklažvirbliai ir naminiai žvirbliai, beje, pirmųjų yra gerokai daugiau. Šie paukščiai yra sėslūs ir niekur neskrenda, pripranta prie savo gyvenamos aplinkos. Tarp kitų sparnuočių, kuriuos galima pamatyti miestų lesyklose ar prie pakabintų lašinių, G. Petkus minėjo žaliukes, didžiuosius marguosius genius, juodąsias meletas, taip pat karvelius, kuosas, kovus ir kitus varninių šeimos paukščius.

Jis ragino šiems paukščiams žiemą padėti.

Patiekalai paukščiams

„Daugeliui paukščių patinka lašiniai. Geriausia, kad jie būtų kaimiški ir žali. Be druskos ir jokių prieskonių“, – apie kitą paukščių maistą sakė G. Petkus. Jis rekomendavo lašinius įdėti į tinklelį ir pakabinti ant medžio šakos, tada paukščiams patogiau maitintis.

Kad susirinktų įvairesnių paukščių, ornitologas siūlė įrengti daugiau lesyklų ir dėti skirtingą lesalą. Tai gali būti lašiniai, uogos, grūdai, saulėgrąžos, sojų kruopos ir kitkas. Lesyklas galima ne tik pirkti, bet ir pasigaminti – tiek iš medžio, tiek iš plastiko butelių, o vietoj pagaliukų naudoti pieštukus.

„Paukščiams skirtas lesalas turi būti geros kokybės, negali būti sudrėkęs, surūgęs, supuvęs“, – sakė ornitologas. Taip pat jis teigė, kad kviečių grūdai lesinti paukščisu tinka, o rugių – ne. Negerai ir juoda duona, mat ji rūgsta paukščių gurkliuose.

Kėkštas. Rasos Pakalkienės nuotrauka

G. Petkus papasakojo, kaip gaminti „paukščių pyragą“. Jo kepti nereikia. Tokiam pyragui tinka taukai, sviestas, margarinas, šiuos reikia ištirpinti, priberti įvairių sėklų, sojos kruopų, riešutų ir panašiai. Tada viską išmaišyti, suformuoti rutulį, įdėti jį į tinklelį ir padėti šaldiklyje. Ten palaikyti, kol sustings. Tada pakabinti lauke. Skanėstus paukščiams galima gaminti ir naudojant kankorėžius. Ornitologas sakė, kad juos galima prikaišioti lašinių gabaliukų, aptepti sviestu ar taukais, apvolioti grūduose, sėklose. Kankorėžius sukabinus į girliandą bei papuošus spygliuotį – ir gražu, ir paukščiams skanu.

Specialistas patarė, kad lesalo į lesyklas galima pripilti tada, kai pasninga ir pagal prognozę galima spręsti, kad jis laikysis keletą dienų ar savaičių. Tačiau rekomendavo nepersistengti. Paukščius derėtų pradėti lesinti tada, kai oras šaltas ir iškrenta gausaus sniego, tai yra tada, kai jiems iš tiesų sunku rasti maisto patiems. „Tačiau, jei jau pradėjome lesinti, reikia stengtis, kad lesykla visada būtų pilna, – sakė G. Petkus. – Negalima nustoti, tarkime, išvažiuoti į Egiptą ir nebepalikti Lietuvoje žiemojantiems sparnuočiams maisto. Būtina išlaikyti tęstinumą, nes paukščiai pripranta prie lesyklos. Kitaip jie gali žūti.“

Beje, kaip sakė ornitologas, nereikėtų lesinti vandens paukščių – ančių, gulbių ir panašiai. Maitinant jiems daroma žala, nes tada jie neišskrenda, o lieka žiemoti čia. Kai vandens telkinius pradeda traukti ledas, jie gali prišalti, o neužšalusių vandens paviršių, kur jie gali būti, lieka nedaug. Pasilikusius paukščius, be abejo, reikia pamaitinti. Jiems būtina pagalba.

Miestų ribose be ančių ir gulbių galima pamatyti didžiuosius dančiasnapius, pilkuosius garnius ir kitus prie vandens telkinių gyvenančių paukščius.

***

Sostinėje ir priemiesčiuose gyvena apie 100 rūšių perinčių paukščių, o 50 rūšių žiemoja. Pasak G. Petkaus, norintieji jų pamatyti galėtų lankytis Vingio parke – ten didelė sparnuočių įvairovė.

Po paskaitos buvo surengta ekskursija po Vilniaus pilių parką kartu su Vilniaus valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos tvarkymo skyriaus vedėju Stanislovu Patkausku. Parke taip pat buvo kalbama apie paukščius, apžiūrimi inkilai ir lesykla, lankoma sparnuočių.

Renginį organizavo Lietuvos ornitologų draugija kartu su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir LMA Vrublevskių biblioteka. Ornitologai kviečia vilniečius susipažinti su Vilniaus miesto parkuose ir vandens telkiniuose žiemojančiais paukščiais, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe vykdydami projektą „Ornitologiniai takai ir paukščiams, ir vilniečiams“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"