Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Akvariumų pasaulio naujokams: gėlavandenės žuvytės

 
2015 12 29 18:09
AFP/Scanpix, homeaquaria.com, wikipedia.org nuotraukos

Jeigu nusprendėte įsigyti arba gavote dovanų gėlavandenį akvariumą, greičiausiai nekantraujate kuo greičiau jį pripildyti grožybių. Tačiau prieš įsigydami norimą žuvelę pasidomėkite, kokias žuvis geriausia auginti nepatyrusiems akvariumų savininkams.

Pirmiausia, norėdami įsigyti žuvį, turėtumėte nuspręsti, kokio rezervuaro norėtumėte: šilto ar šalto. Kiekvieno tipo akvariumas turi tam tikrų savybių, todėl tik tam tikrų rūšių žuvys gali gyventi specialioje temperatūroje.

Apskritai, portalas homeaquaria.com teigia, kad šilto vandens rezervuaruose gyvenančių žuvų pasirinkimas yra kur kas didesnis.

Šalto gėlo vandens akvariumai

Vanduo šiuose akvariumuose turi būti kambario temperatūros. Taip pat reikėtų pasirūpinti filtru ir apšvietimu, šie abu įrenginiai padės žuvytėms ilgiau išlikti sveikoms. Pateikiame šiuose akvariumuose gyvenančių žuvų aprašymus.

1. Auksinė žuvelė (Carrasius auratus). Šios rūšies žuvys yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems, kurie turi paprastą nešildomą akvariumą. Jos būna įvairaus dydžio, kaip ir spalvų. Daugumai patinka įmantrios išvaizdos žuvelės, plačiomis vėduoklinėmis uodegomis. Jos ne tik gražios, bet taip pat nereikalauja išskirtinio dėmesio. Šioms gražuolėms tinkamas 16,7–23,3 temperatūros pagal Celsijų vanduo. Norėdami, jog žuvelės augtų didelės, turėtumėte jas laikyti dideliame 30–36 l akvariume. Auksinės žuvelės yra ėdrios, tad ir jų fekalijos labai teršią vandenį. Taigi žuvelėms būtinas stiprus vandens filtras, kuris padės palaikyti švarą akvariume. Taip pat susidoroti su vandens tarša naudojamos įvairios cheminės, specializuotose gyvūnėlių parduotuvėse parduodamos medžiagos, kurios skaido žuvelių fekalijas.

Nusipirkę naują auksinę žuvelę jokiu būdu neleiskite jos iš karto į savo akvariumą. Naujokę reikia pamažu pratinti prie temperatūros, geriausiai būtų žuvelę įleisti į 13–18 laipsnių temperatūros vandenį, nors šios žuvelės gali gyventi ir žymiai žemesnėje temperatūroje.

Raudonojo peleko tetra (Bloodfin tetra) Aphyocharax anisitsi.
Raudonojo peleko tetra (Bloodfin tetra) Aphyocharax anisitsi.

2. Raudonojo peleko tetra (Bloodfin tetra) Aphyocharax anisitsi.

Jos išsiskiria mažu sidabriniu kūnu ir turi raudonus pelekus. Tai ypač atsparios žuvys, kai kurios išgyvena net iki 10 metų. Jos labai aktyvios, todėl niekada nesustoja. Joms tinkamas 17,8–27,8 laipsnių vandens temperatūra. Tai neplėšrios, tačiau mėgstančios gyventi būryje, žuvys.

3. Kardinolas (Tanichthys albonubes) taip pat mėgsta šaltą vandenį.

Genties Tanichthys pavadinimas kilo kiniečio berniuko garbei, pirmą kartą aptikusio Tanichthys albonubes kalnų upelyje Pietryčių Azijoje apie 1920 metus. Gamtoje šios žuvys dažniausiai aptinkamos baltųjų debesų kalnų upeliuose Azijoje, ten pat, kur pirmą kartą buvo aptiktos, rašo akvariumas.net. Dėl to pasaulio akvariumininkų ši žuvis dažnai vadinama „White Cloud Mountain Minnow“ – baltųjų debesų kalnų aukšle. Lietuvoje akvariumininkai ją vadina „kardinolu“.

Praėjusio amžiaus viduryje kardinolai dažnai buvo vadinami dirbančio arba neturtingo žmogaus neonu. Toks nesąžiningas vardas kilo dėl to, kad tuo metu neonai buvo gerokai brangesni nei kardinolai. Visgi dėl savo spalvingumo ir lengvo prisitaikymo prie įvairių sąlygų ši žuvis išsikovojo garbingą vietą akvariumuose.

3. Kardinolas (Tanichthys albonubes) – taip pat mėgsta šaltą vandenį.
3. Kardinolas (Tanichthys albonubes) – taip pat mėgsta šaltą vandenį.

Šių žuvų kūnas pailgas, snukis bukas su į viršų „žiūrinčia“ burna. Kūno spalva tamsiai ruda, nugara – žalsva, pilvas – baltas. Nuo pat galvos iki uodegos žuvį puošia siaura, auksinės spalvos juosta. Žemiau – dar viena mėlynai juoda juosta. Uodegos pelekas raudonas, su šviesiais permatomais galiukais.

Kai kurie žmonės jas netgi laiko lauko tvenkinėliuose. Jos gali toleruoti 15,6 laipsnių vandens temperatūrą, yra ištvermingos, mėgsta gyventi viduriniuose arba viršutiniuose akvariumo vandenyse. Gyvena grupėse, todėl geriausia jų laikyti 6 ar daugiau, dėl to jų spalvos nenubluks ir jos išliks sveikos. Jų gyvenimo trukmė, gerai prižiūrint, gali pailgėti iki 5 metų.

Šilto vandens akvariumai

Kai kurie akvariumų savininkai renkasi šildomus vandens rezervuarus. Juose vandens temperatūra siekia nuo 22,2 – 27,8 laipsnių. Tokiuose akvariumuose labiau mėgsta gyventi tropinės žuvys.

1. Dryžuotoji danija (Brachydanio rerio)

Tai pats geriausias pirmos žuvies pasirinkimas. Dryžuotosios danijos labai produktyvios, todėl kuo puikiausiai tinka pradedantiems akvariumininkams. Pirmiausia suleidžiant šias žuvis, reikia patikrinti vandenį. Danijoms reikėtų parūpinti daug šviesos, atvirų plaukiojimo erdvių vandens paviršiuje ir, be abejo, augmenijos.

Dryžuotoji danija valgo praktiškai viską. Jų mažas kūnas ir ramus būdas puikiausiai tinka bendram akvariumui. Tiek patelės, tiek patinai turi tokius pačius mažus ūselius ir juostas, bet patelės dažniausiai šiek tiek didesnės ir storesnės nei patinai.

Dryžuotoji danija yra paviršinė žuvis. Ją taip pat būtų galima traktuoti kaip šaltavandenę žuvį, mėgstančią 18–24°C temperatūrą. Tačiau ji nėra reikli ir prisitaiko prie įvairių vandens parametrų.

Siekiant paskatinti šių žuvelių nerštą, reikėtų pakelti temperatūrą pora laipsnių daugiau nei žuvys yra pratusios. Danijos padeda 300–500 ikrų. Bet po neršto tėvai turi būt iškelti, kitaip ikrai bus suvalgyti.

2. Mažapelekė molinezija (Poecilia sphenops).

Tai taiki žuvis. Puikus pasirinkimas, jeigu norite turėti būrį skirtingų rūšių žuvų.

Ji labai lengvai prisitaiko prie gėlo, sūresnio ir sūraus vandens. Todėl turite laisvą pasirinkimą paruošti akvariumą. Yra išvesta daugybė jų spalvų ir formų, tačiau akvariumuose dažniausiai sutinkamos juodos spalvos žuvelės. Molinezijos valgo tiek augalinį, tiek gyvūninės kilmės maistą. Mielai renkasi uodo trūklio lervas, tačiau neatsisako ir pirktinio sauso maisto.

Akvariume turėtų būti palaikoma 21,1–27,8 temperatūra. Žuvelės labai vislios, tad jeigu nusipirksite porą, greitai turėsite mažų žuvelių.

Tačiau, vos tik atsivedami vaikai, juos reikia atskirti nuo tėvų. Mailius gana didelis, todėl jį iškart galima šerti smulkiu sausu maistu. Žuvytės subręsta 9 mėnesių.

3. Paprastoji ternecija (Gymnocorymbus ternetzi) arba juodoji tetra, juodoji našlė. Jos dydis – apie 5,5 cm. Akvariuminei žuvininkystei išvestos kelios jos formos, kurios skiriasi spalva ir pelekais. Dėl juodų nugarinio ir analinio pelekų bei statmenų juostų nesunkus atskirti ternecijas nuo kitų tetrų. Akvariumuose pasitaiko kelios spalvų ir pelekų ilgių variacijos. Vis dėl to, dažniausiai spalvingos ternecijos būna dirbtinai nudažytos ir jų reikėtų vengti. Tuo tarpu akvariumininkų išvestos – tik ternecija albino ir baltoji ternecija. Bręstant šiai ternecijai ir pasiekus apie 1 metų amžių, juoda spalva pamažu išblunka į sidabriškai pilką.

Ji turėtų būti laikoma poroje arba grupėje. Tai labai ėdrios žuvys, gyvenančios akvariumo viduriniuose vandenyse ir labai nemėgsta konfrontacijos. Todėl akvariume turėtų būti pakankamai daug akmenų ir kitų vietų, kur šios žuvys galėtų pasislėpti, o pašvietimas turėtų būti silpnas.

4. Kuhuli Loach (Pangio kuhlii)

Tai įdomi, ungurio formos žuvelė. Dažniausiai geltonos-oranžinės spalvos, su juodais arba rudais dryžiais. Yra ir albinosinių individų, kurie yra šviesūs su raudonomis akimis, arba visai tamsūs.

Jų burna gana nedidelė, su trimis ūsų poromis. Žandikaulyje dantų nėra, tačiau kaip ir kai kurios Cobitidae žuvys turi dantis gerklėje. Jos unikalios tuo, jog dienos metu slepiasi tuneliuose, ar kokiose tamsiose ertmėse, po akmenimis. Todėl laikant šias žuvis reikia pasirūpinti kuo daugiau slėptuvių.

Tai nieko nereikalaujanti žuvis, lengvai prisitaiko prie vandens parametrų, tačiau labiausiai mėgsta rūgštų ir minkštą vandenį. Labiausiai jai patinka smulkus gruntas ar smėlis. Ji mėgsta gyventi būriuose, todėl mažiausiai reikėtų laikyti 3 unguriukus.

Juhuli yra taikios žuvys, tačiau radę ikrus, mielai jais pasivaišins. Jos ėda viską, kas nukrenta ant grunto, todėl taip padeda išlaikyti akvariumą švarų. Šios žuvys labai retai veisiasi akvariumuose, tačiau jei šiems unguriukams bus suteiktos panašios gyvenimo sąlygos kaip ir natūralioje gamtoje, neršto tikimybė bus didesnė.

5. Plecija (Xiphophorus variatus)

Šios žuvytės ypač patinka pradedantiesiems akvariumininkams, nes jų pasirinkimo įvairovė labai didelė. Jos labai gerai sugyvena su kitomis akvariumo žuvimis, labai dažnai dauginasi, nes apsivaisina viduje. Tačiau dažniausiai jų palikuonis suvalgo kitos žuvys.

Akvariumininkai jas augina dar ir dėl galimybės išvesti vis kitokių spalvų Plecijų. Patinai užauga iki 5.5 cm, patelės būna šiek tiek didensės – 7 cm. Gamtoje gyvena Pietų Meksikos stovinčiuose vandeniuose bei lėtos srovės upėse ir upeliuose.

Tai taiki ir graži, viduriniuose vandens akvariumo sluoksniuose plaukiojanti žuvelė. Labai patariama ją auginti pradedančiajam, tačiau geriausia rinktis gana didelį, 40 l akvariumą, kuriame būtų gausu augalų. Šios žuvys valgo ir dumblą.

6. Kalavijuotis

.

Jos labai siejamos su plecijomis. Patinai turi ilgą uodegą, kuri atrodo kaip kardas. Tai pasyvios, nuspalvinančios akvariumą, žuvys. Jos ilgaamžės ir ištvermingos, todėl taip siūlomos pradedantiesiems. Jų spalvų būna įvairių.

7.Gaidukas (Betta Splendens)

...

Norintieji dar labiau nuspalvinti savo akvariumą renkasi gaidelius. Šių žuvų patinėliai turi nuostabius ilgus pelekus, dėl to yra labai mėgiami.

Tačiau laikantieji gaidukus turėtų žinoti, kad jų pavadinimas ne šiaip toks: patinai labai mėgsta peštis, labai dažnai jų kovos baigiasi kurio nors žūtimi. Todėl geriausia laikyti tik vieną patiną akvariume arba akvariumą perskirti plastikiniu stiklu. Patelės gali gyventi ir kelios. Gaideliai gyvena gana trumpai. Akvariume patelei reikia turėti slėptuvę, kad apsisaugotų nuo patino. Po neršto patelė dažnai būna apkandžiota, nutrupėję pelekai, tačiau vėliau jie atauga.

Įdomu tai, jog kai porelė pasiruošusi neršti, jos spalvos paryškėja, patelei pametus ikrus patinas juos surenka ir paslepia lizde. Pasibaigus nerštui patelė turi būti iškelta. Patinas rūpinasi lizdu. Patiną reikia iškelti prieš jaunikliams išplaukiant iš lizdo.

Parengė Rita JAKUCEVIČIŪTĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"