TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Amsterdamas – laukinių gyvūnų prieglobstis

2016 10 20 6:00
Tyrimas rodo, kad Amsterdame yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies gyvūnų rūšių atstovų. travel.com nuotrauka

Garsiuosiuose Amsterdamo kanaluose galvas iš vandens kyščioja ruoniai, o reti šikšnosparniai glaudžiasi namų pakraigėse šalia perinčių paukščių. Mokslininkai pažymi, kad judrioje Nyderlandų sostinėje gausėja laukinės gyvūnijos.

Kaip rodo naujas tyrimas, daugiau kaip 10 tūkst. rūšių gyvūnų rado sau namus miesto užkaboriuose ir plyšiuose. Jie sėkmingai dalijasi erdve su maždaug 800 tūkst. Amsterdamo gyventojų ir milijonais kasmet apsilankančių turistų.

Nuo 2012-ųjų į šį miestą Šiaurės jūros kanalu kartkartėmis atplaukia mažų paprastųjų ruonių. Labai retai laimingiesiems pasiseka pamatyti ir didesnių dėmėtų ilgasnukių ruonių, kurie yra saugomi Europoje, ar net vieną kitą jūrų kiaulę. „Biologinė įvairovė Amsterdame pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo, bet tai nebuvo visos šalies ar tarptautinio masto tendencija“, – sakė miesto ekologijos ir kraštovaizdžio architektūros projekto vadovas Geertas Timmermansas.

Mieste galima išvysti sakalą keleivį... /pinterest.com nuotrauka

Naujas Amsterdamo biologinės įvairovės tyrimas rodo, kad šiame tankiai gyvenamame mieste yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies gyvūnų rūšių atstovų. Iš dalies tokia jų gausa aiškinama draudimu naudoti pesticidus piktžolėms naikinti, taip pat žemės ūkio naudmenose už sostinės ribų. Be to, miestų planuotojai daugiau dėmesio skiria vadinamiesiems ekologiniams koridoriams ir žaliosioms erdvėms.

„Gamta visuomet egzistuoja. Ji prisitaiko, naudojasi naujomis galimybėmis, kad įsitvirtintų“, – aiškino biologas Jelle Reumeris, buvęs Roterdamo gamtos istorijos muziejaus direktorius. Šiemet jis sukėlė didelį triukšmą, kai pareiškė, jog žmonėms nereikėtų bandyti kištis ir saugoti nykstančių rūšių, tokių kaip pandos ar raganosiai, esą verčiau leisti vykti natūraliai evoliucijai.

ir gražuolę raudonąją voverę. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Žalesni, drėgnesni Amsterdamo pakraščiai pasirodė esantys geriausia vieta namų ieškantiems gyvūnams. Čia galima pamatyti nendrinių rupūžių, raudonųjų voverių, lapių ir pelėnų, mėlynsparnių tarkšlių, vanagų ir sakalų, tarp jų – sakalų keleivių. Pernai Amsterdame pirmą kartą buvo pastebėtas šikšnosparnis sopraninis šikšniukas, taip pat pamažu atsigauna čiurlių ir žvirblių populiacijos. Miestuose, kuriuose gali susidaryti įvairus mikroklimatas, uolas pakeitę pastatai tapo karvelių namais. Dėl aukštesnės oro temperatūros, kuri kartais gali būti 10 laipsnių didesnė negu kaime, Utrechte klesti figmedžiai.

Kiti ekspertai teigia, kad padėtis yra daug sudėtingesnė ir kad sunku lyginti skirtingas ekosistemas. „Arktyje biologinė įvairovė mažesnė negu drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Bet ji lygiai tokia pat unikali. Tą patį galima pasakyti ir apie miestą ar kaimą“, – pabrėžė Olandijos statistikos biuro darbuotojas Martinas Pootas.

Tačiau kaime dėl didelio žemės ūkio industrializavimo nuo septintojo dešimtmečio išnyko du trečdaliai laukinių paukščių. Vis rečiau galima pamatyti gervių, jūrinių šarkų, raudonkojų tulikų ir vieversių. Pasak mokslininkų, žmonija verčia kaimą javų laukų, karvių ir vienos rūšies žolių dykuma.

AFP, BNS, „Lietuvos žinių“ inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"