Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR IT
GAMTA IR AUGINTINIAI

Antarktyje „užgims“ vienas didžiausių ledkalnių istorijoje

2017 01 06 20:00
NASA Larseno ledyne užfiksavo 100 metrų pločio įtrūkį. Sipa/Scanpix nuotrauka

Kaip praneša BBC, artimiausiais mėnesiais nuo Larseno ledyno Antarktyje gali atskilti vienas didžiausių istorijoje ledkalnių.

Larseno ledyną anksčiau sudarė trys dalys – „Larsenas-A“, „Larsenas-B“ ir „Larsenas-C“, kurių bendras plotas prilygo Jamaikos salai. 1995 ir 2002 metais atitinkamai nuo bendro masyvo jau atskilo ledyno A ir B dalys. Panašu, kad atėjo eilė ir paskutinei ledo šelfo daliai. „Midas“ projekto mokslininkai teigia, kad Larseno šelfo ledynų irimas vyksta dėl pasaulinio atšilimo.

JAV kosmoso agentūra NASA praėjusių metų gruodį Larseno ledyne užfiksavo 100 metrų pločio ir 500 metrų gylio įskilimą. Kai ši properša pasieks vandenyną, nuo ledyno atskils 5000 kvadratinių kilometrų ploto ledkalnis. Šiuo metu properšos kraštą nuo vandenyno teskiria 20 kilometrų. Tokį atstumą praėjusiais metais įskilimas padidėjo vos per kelias savaites.

Mokslininkų teigimu, Larseno ledyno irimas prasidėjo prieš keletą dešimtmečių, tačiau pastaraisiais metais, dėl pasaulinio atšilimo poveikio, šis procesas labai paspartėjo.

Nors ledkalnis bus vienas didžiausių istorijoje, jo panirimas į vandenį tik nežymiai paveiks pasaulinio vandenyno lygį. Jei į vandenyną pasinertų visas Larseno ledynas, pasaulinio vandenyno lygis pakiltų maždaug 10 centimetrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"