Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GAMTA IR AUGINTINIAI

Apie barščius – ne lėkštėje, bet lauke

 
Autorės nuotrauka

Pavasario ir vasaros darbų verpete nepamirškime svetimžemio, invazinio augalo – Sosnovskio barščio, apie kurį girdėję daugelis. Tai aktualu ne tik tiems, kurių valdomuose sklypuose šis augalas jau išplitęs, bet ir tiems, kurių žemė ribojasi su užsikrėtusiais ar yra arti jų. Mat situacijos „čia dar neauga“ virtimui į „čia jau auga“ gali užtekti ir vieno palankaus vegetacijos sezono.

Nelikite abejingi, patikrinkite vietas greta Sosnovskio barščio paplitimo židinių – ar nėra įsisėjusių ir sudygusių jaunų barščių ten, kur jų anksčiau nebuvo. Neleiskite jiems plisti. O tiems, kurių sklypuose šis agresyvus augalas jau yra įleidęs šaknis, reikia nedelsiant jį naikinti visais teisėtais būdais. Norimo rezultato – žemės be Sosnovskio barščio sąžalynų – pasieksime tik tada, kai jie bus naikinami visur.

Atlikus Sosnovskio barščio paplitimo tyrimus Žemaitijos nacionaliniame parke, nustatyta, kad jo esama penkiolikoje skirtingų vietų, dvi iš jų – parko buferinėje apsaugos zonoje. Beveik pusė iš nustatytų augaviečių – Platelių miestelyje. Taip pat auga Užpelkių, Kruopių, Babrungėnų, Žvirblaičių kaimuose ir kitur. Barščiais užkrėsti plotai užima nuo kelių iki keliasdešimties arų ir iš viso sudaro apie 4 ha. Tai nedaug, palyginus su augalo paplitimo mastais Lietuvoje. Manoma, kad barštis šalyje yra „užkariavęs“ apie 12–15 tūkstančių hektarų. Nacionalinio parko teritorijoje daugiausiai augaviečių aptikta sodybvietėse, kur, tikėtina, buvo specialiai sodinami kaip dekoratyviniai augalai. Jų yra ir žemės ūkio naudmenose, pamiškėse, pakelėse, apleistuose karjeruose, kur „pabėgo“ iš sodybų savaime arba padedant žmogui.

Apie būtinybę naikinti Sosnovskio barštį žmonės suprato susidūrę su jo agresyvumu ir kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai. Daugelis kalbintųjų kiekvienais metais įvairiais būdais bando išguiti jį iš savo žemės: pliko verdančiu vandeniu, barsto druska, kasa, pjauna, aria ir panašiai.

Vienas žmogus, rodydamas plotelį pakelėje, kur jau trečius metus vykdo intensyvią kovą su barščiais, pasakojo šiuos augalus dvejus metus bandęs įveikti herbicidais, bet nepavyko. Vis išdygdavo naujų. Tada nutarė naikinti juos iškasdamas. Nors sklype tai šen, tai ten vis dar kyšo pavieniai jauni barščiai, savininkas nusiteikęs ryžtingai kovoti iki pergalės – kas tol, kol neliks nė vieno. Tačiau su nerimu žiūri į vos už kelių šimtų metrų esančią teritoriją, kur barščių sąžalynas paliktas likimo valiai – iš ten sėklų vėl gali būti atnešta į jo sklypą.

Daug metų su svetimšaliu, kultūros paveldo teritorijoje – Platelių dvaro sodyboje – išplitusiu augalu kovoja ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Platelių seniūnija. Kasant šaknis, šienaujant kelis kartus per vegetacijos sezoną, pavyko sustabdyti jo plitimą, sumažinti gausumą, bet ne išnaikinti. Mūšis tęsiasi.

Kodėl taip sunku suvaldyti Sosnovskio barštį? Mokslininkai yra pasiūlę įvairių jo naikinimo būdų. Galima naikinti cheminėmis, mechaninėmis priemonėmis (kasti, arti, šienauti, dengti), ganant avis, ožkas, bet niekas negarantuoja šimtaprocentinės sėkmės.

Augalas labai gajus. Kiekvienas barščio žiedynas subrandina vidutiniškai 20 000 sėklų, o ypač didelis augalas – net iki 100 000. Jos išlieka gyvybingos keletą metų, todėl, vienus augalus išnaikinus, iš žemėje esančio „sėklų banko“ išdygsta vis nauji barščiukai. Kasant per sekliai, neiškasama visa šaknis (ji būna iki 10 cm storio ir įsiskverbusi giliai į žemę), todėl augalas gali atželti. Svarbiausia šioje kovoje – neprarasti kantrybės ir taikyti ilgalaikius, įvairius naikinimo būdus, kurie išsamiai aprašyti „Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimo metodikoje“, kurią rasite Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje, porubrikėje „Invazinės rūšys“ (http://www.am.lt/VI/index.php#a/17447).

Galbūt pravers keli praktiniai pastebėjimai.

Mažame plote išplitusius Sosnovskio barščius galite uždengti geotekstile ar stora juoda plėvele.

Medžiagą reikia gerai prispausti, kad augalai jos neiškilnotų, nerastų kelio į saulę. U

ždengtą plotą laikykite bent porą metų.

Jei kasate, šaknis pakirskite 10–15 cm gylyje. Iškastų šaknų su gruntu niekur nevežkite, kad neišplatintumėte augalų naujose vietose. Ten pat sukraukite jas į krūvą ir uždenkite.

Šienaukite dažnai, neleiskite augalams žydėti ir brandinti tūkstantinės sėklų armijos.

Neskinkite skėčius primenančių augalų žiedynų. Jei juose jau yra subrendusių sėklų, jas galite netyčia išplatinti.

Ypač svarbu, kad naikindami Sosnovskio barščius visada naudotumėte visas kūno dalis nuo žalingo augalo poveikio apsaugančias priemones.

Būkime atsakingi ir nedelskime, naikinkime Sosnovskio barščius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"