Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GAMTA IR AUGINTINIAI

Ar žinote, kodėl rykliai išspjauna savo skrandį, o paskui jį vėl praryja?

 
pixabay.com nuotrauka

Kai rykliai pajunta stresą (pavyzdžiui, užstrigę žvejybiniuose tinkluose), jie stengiasi atsikratyti bereikalingo maisto, tačiau kartais „išspjauna“ ne tik maistą, bet ir… savo skrandį.

Jūrų biologas Austinas Gallagheris vieno savo tyrimo Florida Keys archipelage metu, iš vandens ištraukė 2,5 m ilgio tigrinį ryklį. Tada gyvūnas tiesiog prieš biologo akis išspjovė daugybę paukščių plunksnų. Biologas žinojo apie ryklių „vėmimą, tačiau niekada nebuvo to matęs: tokį reiškinį natūralioje aplinkoje stebėti pavyksta nedažnai.

Patirdami stresą, rykliai bando atsikratyti bet ko nereikalingo. Be to, „išspjauna“ ne tik maistą. Kartais ir savo skrandį.

Kai kurie rykliai, pavyzdžiui, tigriniai, yra gan rajūs. Jie ryja savo kelyje viską, ką tik palaiko valgomu. Taip pat ir dalykus, kurių jų skrandis nesuvirškina – paukščių plunksnas, vėžlių kiautus ar kaulus. Pakliuvęs į nestandartinę ir keliančią stresą situaciją (pavyzdžiui, užstringa žvejybiniame tinkle), gyvūnas sunkiai virškinamo „maisto“ stengiasi iškart atsikratyti.

Gali būti, tuščiu pilvu jiems lengviau išsigauti iš pinklių, mano Neilas Hammerschlagas, Majamio universiteto biologas, kurio specializacija – ryklių tyrinėjimas.

Tačiau kodėl tada rykliai išspjauna savo skrandį? (Beje, šis reiškinys turi mokslinį pavadinimą – skrandžio eversija). Iš tiesų, tai puikus skrandžio valymo būdas.

„Rykliai tiesiog „praplauna“ vidaus organą, – pasakoja tyrėjas Gregory'is Skomal'as. – „2005 metų tyrime aprašomas panašus Karibų jūros rifų plėšriųjų žuvų elgesys. Biologai įrodo, kad tokiu būdu rykliai pašalina nesuvirškinamas maisto dalis, parazitus ir gleives“.

Ryklys skrandį „praskalauja“ vos per porą sekundžių – paskui organą ramiausiai „įtraukia“ atgal.

Tačiau ne visiems rykliams taip „sekasi“. Austinas Gallagheris pažymi, kad jo tyrimų metu kai kuriems rykliams praplauto skrandžio įtraukti atgal nepavykdavo (galbūt irgi dėl streso). Biologas keliems rykliams padėjo grąžinti skrandžius įpraston jų vieton ilgais įrankiais, pavyzdžiui, replėmis – plikomis rankomis padėti rykliams mokslininkas nesiryžo.

Neilas Hammerschlagas pasakoja, kad tyrinėjant plėšrias žuvis, kildavo ir kitų neįprastų situacijų. Kartą Pietų Afrikoje jis matė, kaip ką tik suėstą ruonį baltasis ryklys išspjovė, kai prie jo priplaukė stambesnis gentainis. Gali būti, „mažasis“ ryklys išsigando ir nenorėjo veltis į kovą, todėl lengvai atidavė grobį, spėja tyrėjas.

popmech.ru

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"