Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Buktos girioje į medžius lipa gebenės

 
2017 01 02 6:00
Buktos girioje visi medžiai savo gyvenimą baigia natūraliai - išvirsta ir supūva.
Buktos girioje visi medžiai savo gyvenimą baigia natūraliai - išvirsta ir supūva. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Kaip atrodo tikras suvalkietiškas miškas, galima išvysti atvykus į Žuvinto biosferos rezervatui priklausančią Buktos sengirę.

Mokslininkams ši 3200 ha sengirė – tikras lobis. Čia jie gali valandų valandas tyrinėti niekur nematytas kerpių rūšis. Mat kerpėmis apauga išgriuvę trūnijantys medžiai. Visi jie čia savo gyvenimą baigia, vaizdžiai tariant, savomis kojomis – stovi, kol patys išvirsta, o išvirtusių irgi niekas niekur neišveža. Griuvenose įsikuria įvairūs kirminai, vabalai, o, pavyzdžiui, trūnijančios liepos šerdis – puiki prieglauda mažajai musinukei, kuri visur Europoje nyksta. Buktos girioje šis paukštelis nėra retas. Ši giria vertinama kaip Lietuvos vidurio lygumos mišriųjų miškų etalonas. Tarp beržynų, alksnynų, liepų, skroblų, guobų stovi ir du saugomi gamtos objektai – Grįstakelio ir Buktos ąžuolai. Buktos miškas priklauso Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui – Natura 2000.

"Gervių balsais pavasarį aidi visa Buktos giria", - sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
"Gervių balsais pavasarį aidi visa Buktos giria", - sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Takas per mišką

Surasti Buktos girią nesunku: nuo kelio Marijampolė-Krosna yra nuoroda. „Medinį taką per Buktos mišką su Marijampolės miškų urėdija įrengėme prieš 10 metų. Čia galima pajausti, kas yra tikras, natūralus miškas. Žmonės važiuoja, vaikšto, grožisi. Ir tikrai nepastebime, kad lankytojai kaip nors kenktų miškui, – pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. – Neseniai šis 2 km takas atnaujintas, įrengti informaciniai stendai, pakeisti tilteliai per šlapias vietas. Vasarą čia nuolat pilna žmonių. Ypač suvalkiečiai mėgsta šią girią. Suvalkijoje miškų gana mažai – regiono miškingumas siekia 10 procentų (visos Lietuvos – 38 procentus).“

Kaip perspėjo A. Pranaitis, labai vėjuotą dieną po girią reikėtų vaikščioti atsargiai, mat seni medžiai gali išvirsti tiesiog jums prieš akis. Tačiau griūvančio medžio traškėjimas, šlumštelėjimas – irgi įdomi atrakcija.

Pasiekus beržynėlį, miškas prašviesėja.
Pasiekus beržynėlį, miškas prašviesėja.

Gebenės lipikės

Daug ką nustebina Buktos girioje augančios gebenės – beveik tokios pačios, kokias auginame vazonuose kambaryje. Tik šios gebenės lipikės – vietinės, natūraliai gamtoje augančios. Pasak A. Pranaičio, jos į medžius užlipa iki 10–15 metrų. „Pietvakarinis girios pakraštys unikalus, tai viena iš šilčiausių Lietuvos vietų, todėl ir gebenės čia žiemą sugeba išgyventi, – sakė A. Pranaitis. – Atvykstantys botanikai čia suranda labai daug augalų rūšių. O jų čia yra dėl to, kad geros žemės – priemoliai. Tokios vietos daug kur Lietuvoje jau seniai paverstos dirbamais laukais. Todėl mes didžiuojamės išlikusiu Buktos mišku.“

Kaip pasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius, gebenės lipikės – retas Lietuvoje augalas. „Šiaurės, Rytų Lietuvoje, aplink Vilnių natūraliai jų augančių nerasime, – sakė jis. – Na, nebent tokių, kurias žmonės bus išmetę pro tvorą. Išmestų lapai bus margesni, dekoratyvesni. Europoje daug kur tokios dekoratyvios gebenės auga. Buktos girioje auga natūrali lietuviška gebenė.“

Kaip pridūrė A. Pranaitis, mieste gebenių galima sutikti ir dėl to, kad žiemą tarp namų temperatūra būna šiek tiek aukštesnė. „Atkreipkite dėmesį, mūsų girioje esanti gebenė lipikė auga iš šiaurinės medžio pusės, – sakė jis. – Priežastis paprasta – kad saulė žiemos metu jos neapšviestų ir neišdžiovintų. Tokiu būdu ji ištveria sunkiausią metą ir pavasarį vėl atgyja.“ Tad pasiklydus miške čia negalima taikyti seniai išmoktos taisyklės – pietinė medžio pusė yra žalesnė, lapuotesnė. Gebenė lipikė rodys šiaurinę pusę.

Gebenės lipikės lapai ir žiemą žali.
Gebenės lipikės lapai ir žiemą žali.

Skroblynai baigiasi čia

Buktos girioje galima susipažinti su skroblynais, kurie būdingi tik Vidurio Europai. Skroblas – labiau šiltesnių, pietinių kraštų medis, todėl Lietuvoje jų retoka. Šiauriau Buktos girios skroblų jau beveik nėra. „Pavienį skroblą galima pamatyti ir Latvijoje, bet jie niekad ten nesudarys miškelio, niekad nerasite tokių skroblynų, kokie yra čia. Tiksliau, Nemunas yra riba, šiauriau Nemuno jau skroblynų nėra, – teigė A. Pranaitis. – Gražių skroblynų dar galima išvysti Alytaus miesto Vidzgirio miške, Veisiejų, Vištyčio regioniniuose parkuose.“

Ornitologas A. Pranaitis pastebėjo, kad pūvančių medžių drevėse mėgsta lankytis, turi kur maitintis geniai, musinukės. „Genių yra kelios rūšys. Pas mus peri ir baltnugariai geniai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, – sakė A. Pranaitis. – Girioje galima sutikti ir erelių rėksnių, taip pat gervių. Žuvinte yra viena didžiausių jų populiacijų Lietuvoje. Buktos giria – Žuvinto ežero pašonėje. Jei atvažiuotumėt kovo mėnesį, kai jos jau sugrįžę, tada visas miškas aidi nuo gervių balsų.“

Žiemos metu, pasak ornitologo, Buktos girioje galima išgirsti tipiškus miško paukščius – genius, lipučius, bukučius, įvairių rūšių zyles, namines pelėdas, apuokus.

Kur išeina eglės?

Tipiškuose suvalkiečių miškuose žaliaskarių eglių reta. Kaip pasakojo A. Pranaitis, šylant klimatui eglėms ir Lietuvoje jau prastėja išgyvenimo sąlygos. „Jos vis sunkiau atlaiko vasaros karščius, o šiltomis žiemomis, kai žemė neįšąla, daug greičiau išvirsta, – sakė jis. – Kai medžiui prastėja gyvenimo sąlygos, jis tampa ne toks atsparus ligoms, pažeidžiamesnis, greičiau pralaimi konkurencinėj kovoj. Miškininkai svarsto, ar atsodinant miškus sodinti eglutes. Gali būti, kad ateity net neapsimokės įveisti eglynus. Buktos girioje mes eglių nesodiname. Norime turėti natūralų mišką – tokį, koks būdingas šitam pietvakarių regionui, kur vyrauja drėgnieji plačialapiai miškai.“

Trūnijantys medžiai - namai daugeliui gyvybių.
Trūnijantys medžiai - namai daugeliui gyvybių.
Senoji Buktos girios liepa.
Senoji Buktos girios liepa.
Per pelkinį mišką vingiuoja 2 km pažintinis takas.
Per pelkinį mišką vingiuoja 2 km pažintinis takas.
Per pelkinį mišką vingiuoja 2 km pažintinis takas.
Per pelkinį mišką vingiuoja 2 km pažintinis takas.
"Aplink Vilnių miškuose nerasite natūraliai augančių gebenių lipikių", - teigė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
"Aplink Vilnių miškuose nerasite natūraliai augančių gebenių lipikių", - teigė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Romantiškas pasivaikščiojimas po vakarėjantį suvalkietišką mišką.
Romantiškas pasivaikščiojimas po vakarėjantį suvalkietišką mišką.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"