Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Didelės baudos neatgraso: dėl miško gėrybių grybautojai žengia ir į rezervatus

 
2017 09 07 13:30
pixabay.com nuotrauka

Šį rudenį gamta miškų lankytojams nemenkoje šalies dalyje nešykšti nei grybų, nei uogų. Šių gėrybių gausu tose teritorijose, kuriose rinkti jų niekas nedraudžia, bei kai kurie grybautojai ir uogautojai nepasikuklina užsukti net į rezervatus, nors čia neleidžiama kelti kojos.

Tokių žmonių neatbaido ir baudos, siekiančios iki puspenkto šimto eurų, – kur kas daugiau, nei galima uždirbti iš nelegaliai surinktų uogų ar grybų.

Baudos – mėnesio algos

Rezervatai – saugomos teritorijos, jose lankytis draudžiamas. Tačiau ne visi to paiso. Anot Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus Algio Butlerio, rudeniniai grybai jų krašte dar tik prasideda, bet beveik visą vasarą buvo gana nemažai voveraičių. Tad kai kurie aistringi jų rinkėjai į rezervatą traukė ne kartą.

Šį mėnesį rezervato direkcijos pareigūnams pavyko pričiupti vieną vietos gyventoją, grybaujantį saugomoje teritorijoje. Nusižengus pirmą kartą administracinė bauda nedidelė – 15 eurų, tačiau paaiškėjo, kad už rankos nutvertam vyrui piniginę gali tekti papurtyti kur kas labiau. Tas pats gyventojas vien šiemet užfiksuotas vaikštinėjantis po rezervatą dar tris sykius. Todėl jam gresia piniginė bauda iki 430 eurų. Didžiausia bėda ta, kad nubausti asmenys neskuba mokėti baudų, o vėl traukia ten, kur lankytis draudžiama.

Nei piniginės baudos, nei moderni technika neatgraso grybautojų nuo lankytojams uždarytų rezervatų.

„Nuo šių metų baudos už pakartotinius pažeidimus yra padidintos. Galbūt jos atgrasys tuos, kurie nori lįsti į rezervato teritoriją, – vylėsi direktorius. – Karšuvos giria didžiulė, o rezervatas tesudaro kiek daugiau nei 7 proc. jos teritorijos.“ A. Buleris pridūrė, kad didžioji grybautojų banga dar tik atsirita.

Pažeidimų mažėja

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, jog nelegalius rinkėjus traukia ne tik masiškai pradėję dygti rudeniniai grybai, bet ir spanguolės. Rezervate spanguoliavimo sezonas prasidėjo praėjusį savaitgalį ir truks dešimt dienų.

„Kiek galėjome, tiek išleidome direkcijos specialistų kontroliuoti situacijos rezervato teritorijoje. Stebime ir iš apžvalgos bokšto, ir į pelkę einame“, – aiškino E. Gudelevičius. Jis tikino, kad šiame krašte daugiausia rūpesčių kelia būtent nelegalūs spanguoliautojai. Ne vienam jų surašomas administracinio nusižengimo protokolas, skiriama piniginė bauda, bet nuo uogavimo tai kol kas neatbaido. Rezervato direktoriaus skaičiavimais, beveik kasmet už lankymąsi draudžiamose teritorijose, taip pat spanguoliavimą ir grybavimą nubaudžiama daugiau kaip pusšimtis žmonių.

Pietų Lietuvoje įkurto Žuvinto biosferos rezervato ekologas Regimantas Vabuolas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad legalus spanguoliavimo sezonas čia prasidės tik po savaitės. Uogos dar nesunokusios, todėl nėra ir nelegalių spanguoliautojų. Grybautojų neleistinose teritorijose šiemet taip pat sulaukiama nedaug. „Senoji uogautojų, grybautojų karta, kurios atstovai kasmet vykdavo prisirinkti gamtos dovanų, traukiasi. Be to, mūsų paliose daugiausia auga nelabai ką viliojantys paberžiai, o ne baravykai, todėl grybautojai iš viso čia nesiveržia“, – tvirtino R. Vabuolas.

Padeda įranga

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius A. Butleris minėjo, kad apsiginti nuo nelegalių lankytojų padeda ne tik nuolatiniai direkcijos darbuotojų reidai po teritorijas, kurios labiausiai traukia žmones, bet ir turima moderni įranga, leidžianti fiksuoti pažeidimus.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nuotrauka
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nuotrauka

Tai, kas vyksta nuo pašalinių asmenų saugomose plotuose, filmuoja ten sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Jos buvo įrengtos prieš ketverius metus. Kameros įsijungia nuo judesio ir ne tik fiksuoja bei įrašo vaizdą, bet ir daro momentines nuotraukas. Šios iškart siunčiamos į direkcijos inspektorių mobiliuosius telefonus. Taigi jiems nesunku nustatyti, kur yra pažeidėjas. Pasak A. Butlerio, būtent šiomis priemonėmis pavyko nustatyti ir tai, kad praėjusią savaitę įkliuvęs grybautojas nebuvo atsitiktinis tvarkos pažeidėjas.

Kitos saugomų teritorijų direkcijos naudojasi ne tik vaizdo stebėjimo kameromis, bet ir bepilotėmis skraidyklėmis, kitokia modernia technika. Žemaitijos nacionalinio parko, kurio teritorijoje yra du rezervatai, specialistams padeda užtvarai, įrengti keliuose, kurie veda į rezervatą. Mat nustatyta, kad įsibraunama į saugomą teritoriją labai lokaliai, tik per pačius pakraščius. Be to, vaikščioti po rezervatą nėra patrauklu – jame gausu išvirtusių medžių, sąžalynų.

Nelegalai atvažiuoja organizuotai

Šiaurės Lietuvoje rudeninių grybų ir uogų sezonas dar neprasidėjęs. Akmenės rajone esančio Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direktorius Darius Triaušys „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad grybų jų teritorijoje labai nedaug – vos vienas kitas, todėl ir rinkti nėra ko. Spanguolės taip pat kol kas nesunokusios. Taigi nelegalių grybautojų ir spanguoliautojų dar tik laukiama.

Kur kas daugiau nerimo šio rezervato darbuotojams kelia ne gamtos dovanų rinkėjai, bet paprasti lankytojai. Nors vaikštinėti saugomose teritorijose nevalia, o jei ir leidžiama – tik suderinus su rezervato direkcija, norinčiųjų paklaidžioti po Kamanų pelkes, miškus netrūksta.

„Yra tokių, kurie atvažiuoja net organizuotomis grupėmis iš Vilniaus, Kauno ar kitų šalies miestų. Mes tikrai nieko prieš, kad žmonės domisi gamta, tačiau jie turi suprasti, jog ne visur rezervate galima lankytis. Be to, apie savo atvykimą net neinformuoja mūsų“, – piktinosi D. Triaušys.

Pasak jo, pažintiniais tikslais rezervate galima lankytis, bet reikia eiti tik įrengtu mokomuoju taku, būtinai lydint direkcijos darbuotojui ir iš anksto apie tai pranešus. Jeigu atvykusieji vaikštinėja savarankiškai, gali sulaukti administracinių baudų. Jos, anot D. Triaušio, galėtų būti ir kiek didesnės nei 15 eurų, nes tokio dydžio bauda esą turi menką poveikį tiems, kurie atvažiuoja organizuotai. Praėjusiais metais minimali piniginė bauda už tai siekė 43 eurus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"