Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Draudimas grybauti atgraso poilsiautojus

 
2017 09 16 10:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Šį rudenį, kai būriai žmonių traukia į vieną grybingiausių pajūrio vietų – Kuršių nerijos nacionalinį parką (KNNP), jo direkcija įspėja, kad nuo rugsėjo iki lapkričio ne vietos gyventojams rinkti miško gėrybes rezervatuose griežtai draudžiama. Neringos politikai seniai kritikuoja tokią tvarką, vadina ją absurdiška ir užkertančia kelią pasibaigus vasaros sezonui privilioti į pusiasalį daugiau turistų.

Pagal dabartinę tvarką už pažeidimą įspėjimo neskiriama, iš karto – piniginė bauda. „Pirmą kartą ji siekia nuo 30 iki 150 eurų, už pakartotinį nusižengimą – nuo 150 iki 230 eurų. Tad norime paraginti gyvenamosios vietos Neringos savivaldybėje nedeklaravusius lankytojus paisyti taisyklių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KNNP direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vyresnioji specialistė Raimonda Jakštytė.

Organizuoja reidus

Kaip nurodoma aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse, KNNP Grobšto ir Naglių gamtiniuose rezervatuose, išskyrus juose esančio Didžiojo kopagūbrio mišku neapaugusias teritorijas (pilkąsias ir baltąsias kopas), rugsėjo-lapkričio mėnesiais uogauti bei grybauti leidžiama tik vietiniams. Gamtos gėrybių rinkėjai privalo turėti asmens tapatybę ir vietos gyventojo statusą patvirtinančius dokumentus.

Dovydas Mikelis: "Jau ne kartą diskutuota dėl grybavimo taisyklių nacionaliniame parke pakeitimo, bet reikalai vis tiek nejuda iš mirties taško.” Neringos savivaldybės nuotrauka
Dovydas Mikelis: "Jau ne kartą diskutuota dėl grybavimo taisyklių nacionaliniame parke pakeitimo, bet reikalai vis tiek nejuda iš mirties taško.” Neringos savivaldybės nuotrauka

Anot KNNP direktorės Aušros Feser, paprastai užtenka nešiotis lengvatinį kelto bilietą. „Šiuo metu nerijoje tikrai dygsta labai daug grybų, todėl kyla ir pagunda juos rinkti rezervatų teritorijose. Rezervatai yra paženklinti daugybe riboženklių, tad svečiai neturėtų skųstis, kad nežino, kur prasideda griežtai saugoma teritorija“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino ji. Grybingi plotai kaip tik ir yra Naglių rezervate, ypač – iš jūros pusės. Tankiais, brandžiais miškais, kokiuose randama daug valgomųjų grybų, apaugusi ir dalis Grobšto rezervato.

R. Jakštytė įspėjo, kad šiemet reidai į rezervatus ir patikrinimai bus rengiami kur kas dažniau negu pernai. „Šiais metais labai daug žmonių plūsta į neriją. Dabar – pats grybų rinkimo įkarštis“, – kalbėjo ji. Nerijoje labai gausiai auga tikriniai baravykai, vadinami „balsevičiukais“, iš Šiaurės Amerikos atklydę raudongalviai baravykūnai, raudonviršiai, kazlėkai, lepšiai ir kt.

Taisyklės glumina

Aplinkosaugininkų taikomi ribojimai leisti grybauti tik vietiniams jau seniai nepatinka Neringos merijai. Jos atstovų įsitikinimu, taip be reikalo keliamas erzelis. „Juk rudenį paukščiai jau nebeperi, nebeveda jauniklių. Tad ką ten saugoti? Manau, reikėtų leisti visiems lankytis tuose rezervatuose ir rinkti grybus. Jautriose pilkosiose ar baltosiose kopose jie neauga. Žmonės nori atsipalaiduoti, pailsėti. Be to, grybautojai dažnai netyčia nuklysta į rezervatus, ypač tarp Juodkrantės ir Pervalkos, o aplinkosaugininkai juos gaudo, vaiko, baudžia. Kam reikia tų draudimų?“ – stebėjosi Neringos tarybos narys Vigantas Giedraitis.

Vigantas Giedraitis: "Rudenį paukščiai jau nebeperi, nebeveda jauniklių. Tad ką ten saugoti? Reikėtų leisti visiems lankytis tuose rezervatuose ir rinkti grybus." lt.wikipedia.org nuotrauka
Vigantas Giedraitis: "Rudenį paukščiai jau nebeperi, nebeveda jauniklių. Tad ką ten saugoti? Reikėtų leisti visiems lankytis tuose rezervatuose ir rinkti grybus." lt.wikipedia.org nuotrauka

Jam keistas atrodo ir reikalavimas vietos žmonėms nešiotis asmens tapatybės dokumentus, nors pagal juos vis vien neįmanoma nustatyti, ar grybautojas gyvena Neringoje, ar ne. „Negi kiekvieną tikrins kaip kokį nusikaltėlį? Ruduo – labai tinkamas metas pamatyti tuos rezervatus grybaujant. Juk nieko bloga gamtai nepadarysi, geriau leisti žmonėms pasidžiaugti ja“, – svarstė V. Giedraitis.

Neringos vicemeras Dovydas Mikelis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog jau ne kartą buvo diskutuota dėl grybavimo taisyklių nacionaliniame parke pakeitimo, bet reikalai vis tiek nejuda iš mirties taško. „Tarkime, jūs, ne vietinis, važiuojate plentu ir pakelėje pamatote pulką baravykų, tačiau tie grybai – formaliai rezervate. Jų liesti negalite, nes rizikuojate gauti didžiulę baudą. Tada skambinate man, aš atvykstu pasiėmęs dokumentus, surenku grybus ir perduodu jums. Absurdas! Saugoti kopas ir riboti jų lankymą reikia, bet kodėl rezervatui priskirta jūros pusėje esanti teritorija, kurioje nieko vertingo nėra, tik – paprastas miškas? Man tai nesuprantama“, – neslėpė D. Mikelis.

Politikas pridūrė, kad rudeniniai suvaržymai laisvai rinkti grybus visoje miškingoje parko teritorijoje neprisideda prie jos populiarinimo. „Dabar pakelėse – pilna mašinų, žmonės kibirais neša grybus. Ir negali atsipalaiduoti, mėgautis grybavimu, nes jei netyčia užklys į rezervatą, prisistatys inspektorius ir skirs baudą“, – piktinosi Neringos vicemeras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"