TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Dzūkai vienija jėgas kovai su mašalais

2016 04 01 6:00
Jei biopreparatas ir šiemet nebūtų pilamas į Nemuną, upinių mašalų populiacija dar padidėtų. lž  archyvo nuotrauka

Dzūkai rengiasi kovoti su vienu didžiausių vasaros pradžios priešų – kraujasiurbiais upiniais mašalais. Regiono savivaldybės kartu teikia paraišką finansuoti projektą, o už gautus pinigus pirks mašalų lervutes naikinančio biopreparato ir jį šį pavasarį išpils Nemuno priekrantėse.

Specialistai perspėja, kad reikėtų paskubėti tiek ieškant finansavimo, tiek įsigyjant preparatą, nes reikia jį išpilti, kai tik išsivysto kraujasiurbių upinių mašalų lervutės. Tai padaryti gali tekti jau balandžio pabaigoje. Proceso negalima nei paankstinti, nei pavėlinti.

Krapšto pinigus

Pirma iš Dzūkijos savivaldybių finansiškai prisidėti prie mašalų lervų naikinimo nusprendė Alytaus miesto savivaldybė ir tam skyrė 6 tūkst. eurų. Anot Alytaus mero Vytauto Grigaravičiaus, prie šio projekto įgyvendinimo kitos regiono savivaldybės taip pat prisidės po 6 tūkst. eurų.

„Vyriausybė galėtų prisidėti tuomet, jei 30 proc. bendros projekto vertės savo lėšomis padengtų regiono savivaldybės. Kadangi Alytaus regiono plėtros taryba pritarė, projektą vykdysime visi iš dalies prisidėdami“, – sakė V. Grigaravičius, vadovaujantis ir Alytaus regiono plėtros tarybai.

Kitos keturios Dzūkijos savivaldybės – Druskininkų miesto, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų – sprendimus dėl lėšų skyrimo mašalų lervutėms naikinti ketina priimti artimiausiu metu.

„Taryba į posėdį rinksis balandžio 8 dieną, tuomet ir turėtų skirti 6 tūkst. eurų šiam projektui, nes ir mūsų savivaldybės gyventojams svarbu, kad šių mašalų būtų kuo mažiau ir jie nevargintų nei žmonių, nei gyvulių“, – LŽ teigė Lazdijų rajono meras Artūras Margelis.

Vytautas Grigaravičius: „Vyriausybė galėtų prisidėti tuomet, jei 30 proc. bendros projekto vertės savo lėšomis padengtų regiono savivaldybės."Romo Jurgaičio nuotrauka

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas taip pat dievagojosi, kad savivaldybė lėšų minėtam tikslui skirs, nors ir kaip būtų sunku skirtis su pinigais.

Projekto koordinatore paskirta Druskininkų savivaldybė. Ji įgaliota teikti projekto paraišką Aplinkos ministerijai ir, gavus finansinę paramą, įgyvendinti projektą. Kaip LŽ tikino Druskininkų merijos viešųjų ryšių specialistė Diana Sinkevičiūtė, Aplinkos ministerijai jau pateikta finansavimo paraiška, baigiami vykdyti visi būtini pirkimai – nupirktas reikiamas kiekis preparato, viešo konkurso būdu atrinkti biologinius tyrimus atliksiantys specialistai. Balandžio mėnesį per konkursą bus atrinkta firma, kuri biopreparatą išpils į Nemuną.

Vienintelis būdas

Alytaus regiono savivaldybės iš viso ketina surinkti 30 tūkst. eurų. Kitą dalį reikalingų lėšų planuojama gauti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Galimybė pasinaudoti jos pinigais atsirado tik tuomet, kai praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias šios programos lėšomis finansuoti kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimus ir populiacijos reguliavimo priemones.

Mat pernai įsitikinta, kad kol kas nėra kito būdo reguliuoti šių mašalų populiaciją. Mašalų gausa nuo 1999 metų buvo reguliuojama dirbtinėmis priemonėmis, joms Vyriausybė iš savo rezervo kasmet skirdavo pinigų. Už juos buvo perkamas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ ir pilamas į Nemuną tam tikruose upės ruožuose. Kasmet buvo skiriama apie 70 tūkst. eurų.

Pastebėta, jog 1999–2010 metais biopreparato naudojimas naikinant upinių mašalų lervutes davė teigiamų rezultatų. Mašalų populiacija sumažėjo ir pavojaus aplinkai jau nekėlė. Dėl biopreparato naudojimo pagrindinės Lietuvoje kraujasiurbių upinių mašalų rūšies tankis Nemuno vidupyje nuo 1999 metų pradėjo mažėti ir per 12 metų sumažėjo apie 100 kartų.

Tačiau nuo 2011 metų nelikus programos vykdytojos – Alytaus apskrities viršininko administracijos – ir Vyriausybei neskyrus lėšų šiai programai toliau finansuoti, kraujasiurbių upinių mašalų populiacija kasmet vėl gausėja. Mokslininkų teigimu, pernai upinių mašalų populiacija jau buvo pasiekusi 2008 metų lygį, o jų keliamos problemos vargino ne tik Druskininkų, bet ir kai kurių Varėnos, Lazdijų rajonų vietovių gyventojus. Tad jei ir šiemet lervos nebus naikinamos, upiniai mašalai išplis dar plačiau.

Laikas nelaukia

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė LŽ teigė, kad labai didelę įtaką upinių mašalų gausai (iš viso Lietuvoje priskaičiuojama apie 30 rūšių įvairių mašalų) turi orai. 2014 metais, kai birželio mėnuo buvo gana vėsus ir lietingas, sąlygos mašalams veistis buvo blogos, o pernai, nusistovėjus sausiems ir šiltiems orams, – itin palankios. Todėl jų populiacija itin išaugo.

„Kaip bus šiemet, kol kas sunku prognozuoti, nors akivaizdu, kad palyginti šilta žiema, nešaltas pavasaris jiems gali būti itin palankūs“, – svarstė mokslininkė. Ji pažymėjo, kad jau dabar reikia rengtis mašalų lervų naikinimui. Mat biopreparatas turi būti pilamas būtent tuo metu, kai iš kiaušinėlių susiformuoja lervutės.

Pastebėta, kad pačių kiaušinėlių biopreparatas neveikia, kaip ir lėliukių, silpnas jo poveikis ir jau subrendusioms lervutėms. Tad preparatą tikslingiausia panaudoti, kai tik susiformuoja lervutės.

„Kada tai įvyks, sunku pasakyti. Šiuo metu kaip tik pradedami tyrimai – aiškinsimės, kaip mašalai vystosi. Vėliau bus aiškiau, kada šiemet reikės panaudoti preparatą. Remiantis ankstesnių metų duomenimis, tas laikas būna įvairus – ir gegužės pradžioje ar net ir pabaigoje. O jei greičiau atšils, gali būti net balandžio pabaiga“, – dėstė R. Bernotienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"