Ežerams ruošiama dozė chemikalų

Kristina KUČINSKAITĖ k.kucinskaite@lzinios.lt 2016-03-05 06:00
Kristina KUČINSKAITĖ
k.kucinskaite@lzinios.lt 2016-03-05 06:00
Algimanto Salamakino teigimu, net jei valdininkai pateiktų mokslinius įrodymus apie cheminio ežerų valymo naudą, turėtų būti nurodytas ir konkretus asmuo, privalėsiantis prisiimti atsakomybę dėl pasekmių. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Kal­bos apie ga­li­my­bę Lie­tu­vos eže­rus va­ly­ti che­mi­niu bū­du su­kė­lė ant ko­jų ir moks­li­nin­kus, ir žve­jus, ir pa­ga­liau Sei­mo na­rius.

Moks­li­nin­kai pers­pė­ja, kad tuo at­ve­ju, jei Lie­tu­vos eže­rai ir tven­ki­niai bus va­lo­mi ne me­cha­ni­niu, kaip iki šiol, o che­mi­niu bū­du, bus pa­da­ry­ta di­džiu­lė ža­la eko­sis­te­mai, žu­vims. Be to, jo­kie che­mi­niai pre­pa­ra­tai „neiš­trauks“ iš van­dens tel­ki­nių dug­no nuo so­vie­ti­nių lai­kų juo­se pa­skan­din­tų šal­dy­tu­vų, be­to­no, pa­dan­gų ar ki­to­kių at­lie­kų.

Lie­tu­vos meš­ke­rio­to­jų są­jun­gos at­sto­vai įžvel­gia tam ti­krų vers­li­nin­kų in­te­re­sų pro­te­ga­vi­mą, o Sei­mo na­riai nuo šios te­mos ža­da ne­nu­leis­ti akių.

Raš­tas at­sklei­dė skandalą

Tai, kad Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nius no­ri­ma va­ly­ti che­mi­niu bū­du, jau yra ne vien kal­bos, sklin­dan­čios Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ko­ri­do­riuo­se. „Lie­tu­vos ži­nių“ re­dak­ci­ją pa­sie­kė Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros (AAA) stu­di­ja, ku­rio­je ana­li­zuo­ja­mos ir ver­ti­na­mos to­kios ga­li­my­bės. Nors do­ku­men­tas par­eng­tas se­no­kai, jis iki šiol ne­ga­lė­jo virs­ti kū­nu, nes van­dens tel­ki­nių va­ly­mo fi­nan­sa­vi­mas bai­gė­si tik 2013-ųjų pa­bai­go­je, o nau­jas eta­pas ofi­cia­liai dar ne­pra­si­dė­jęs.

Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu che­mi­nis eže­ruo­se ir tven­ki­niuo­se su­si­kau­pu­sių at­lie­kų ša­li­ni­mo bū­das, LŽ ži­nio­mis, tam­pa be­ne vie­nin­te­lis, ku­rį kaip itin nau­din­gą ima ver­tin­ti at­sa­kin­gi Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos par­ei­gū­nai. Raš­tas, ku­rio au­to­riai tei­gia, jog ke­li su­in­te­re­suo­ti as­me­nys jau ke­lin­ti me­tai ban­do pro­te­guo­ti bend­ro­vę, ko­ne vie­nin­te­lę Eu­ro­po­je siū­lan­čią van­dens tel­ki­nių va­ly­mą pi­lant į juos che­mi­nes me­džia­gas – fos­fo­rą su­ri­šan­čius koa­gu­lian­tus (po­lia­liu­mi­nio chlo­ri­dą ar­ba ge­le­žies chlo­ri­dą), jau pa­sie­kė ir Sei­mą. Pre­pa­ra­tai eže­rų ir tven­ki­nių dug­ne tar­si su­for­muo­ja an­trą – che­mi­nį – dug­ną. Prieš jam nu­gu­lant ant na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vu­sio dumb­lo ten­ka iš­gau­dy­ti vi­sas žu­vis, nes šios ne­be­ga­li gy­ven­ti po „che­mi­ne plė­ve­le“.

Va­duo­ja Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nius

Ap­lin­kos mi­nis­tras per­nai lap­kri­tį įsa­ky­mu pa­tvir­ti­no Veiks­mų prog­ra­mos pri­ori­te­to įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nę „Van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mas“. Pa­gal ją 2014–2020 me­tais pla­nuo­ja­ma iš­va­ly­ti 20 van­dens tel­ki­nių. Lie­tu­vos eže­rų ir tven­ki­nių būk­lė, pa­sak moks­li­nin­kų, efek­ty­viai ge­rin­ta ir anks­tes­niais, 2004–2006 bei 2007–2013 me­tų, ES fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­piais. Van­dens tel­ki­niai bu­vo va­lo­mi me­cha­niš­kai, iš jų ša­li­na­mas už­terš­tas ir per­tek­li­nis dumb­las bei per­tek­li­nė aug­me­ni­ja.

Pra­ėju­siu fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­piu prie­mo­nės pro­jek­tams įgy­ven­din­ti skir­ta 30,5 mln. eu­rų ES fon­dų lė­šų. Pro­jek­tų vyk­dy­to­jos bu­vo sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nis­tra­ci­jos. Per tą lai­ką pa­ge­rin­ta 107 van­dens tel­ki­nių eko­lo­gi­nė būk­lė. „Tiek dė­me­sio, kiek pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį skir­ta Lie­tu­vos eže­rams ir tven­ki­niams, nie­kuo­met ne­bu­vo“, – LŽ pa­brė­žė Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mo pra­di­nin­kas, bu­vęs Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Leo­nas Kat­ke­vi­čius.

Anot jo, 1963-iai­siais vy­ko pir­mie­ji eks­pe­ri­men­tai ir va­lo­ma da­lis Il­gio eže­ro pa­kran­tės. An­tras eže­ras, su­lau­kęs moks­li­nin­kų gru­pės dė­me­sio, bu­vo Drus­ko­nio. „Kas­met pa­ge­rin­da­vo­me vie­no ar­ba dvie­jų eže­rų būk­lę. Į tal­ką pa­si­telk­da­vo­me eks­ka­va­to­rius, žem­siur­bes. Ka­dan­gi žmo­nės bu­vo įpra­tę mes­ti į van­dens tel­ki­nius vis­ką, ko jau ne­be­rei­kė­da­vo, iki šiol jų dug­ne yra šal­dy­tu­vų, au­to­mo­bi­lių, me­ta­lo lau­žo, pa­dan­gų ir dau­gy­bė ki­to­kių „gė­ry­bių“, – kal­bė­jo pro­fe­so­rius.

Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Pa­sau­li­nes van­dens tel­ki­nių va­ly­mo ten­den­ci­jas ati­džiai ste­bin­tis moks­li­nin­kas pa­ti­ki­no, kad kol kas ne­su­kur­ta ge­res­nio jų tvar­ky­mo bū­do nei me­cha­ni­nis. Tik ret­sy­kiais eže­ruo­se, ku­rių gy­lis sie­kia ne ma­žiau kaip 4 me­trus, pa­si­tel­kia­mos iš­sa­miai iš­tir­tos che­mi­nės me­džia­gos. To­kiais at­ve­jais tiks­las bū­na vie­nas – nu­trauk­ti spar­čiai be­si­vys­tan­čių dumb­lių mai­ti­ni­mą, kad jiems nyks­tant tel­ki­nio van­duo tap­tų skaid­res­nis.

„Ta­čiau mums Lie­tu­vo­je pir­miau­sia rei­kė­tų ge­rin­ti ne gi­lių eže­rų – jų būk­lė ir šiaip pa­ten­ki­na­ma – si­tua­ci­ją, o tvar­ky­ti tuos van­dens tel­ki­nius, ku­riems ti­krai rei­kia dė­me­sio ir pa­gal­bos“, – įsi­ti­ki­nęs prof. L. Kat­ke­vi­čius. Anot jo, pa­vyz­džiui, apie 4 hek­ta­rus uži­man­tis Ska­piš­kio eže­ras te­bu­vo 0,7 me­tro gy­lio. Dumb­lo sto­ris ja­me bu­vo įspū­din­gas – sie­kė dau­giau kaip 11 me­trų. Jau iš­va­ly­tas van­dens tel­ki­nys da­bar vėl trau­kia poil­siau­to­jus, o jo dug­nas nuo van­dens pa­vir­šiaus yra nu­to­lęs per 4 me­trus. Moks­li­nin­kas pa­brė­žė, kad che­mi­nis to­kio eže­ro va­ly­mas ne­tu­rė­tų pra­smės, nes iš dug­no ne­bū­tų pa­ša­lin­tos nu­sken­du­sios at­lie­kos.

„Da­bar pa­ge­rin­ta treč­da­lio Lie­tu­vos eže­rų, tven­ki­nių ir upių ruo­žų būk­lė. Ta­čiau dar 70 proc. jų rei­ka­lau­ja dė­me­sio. To­dėl rei­kė­tų su­si­telk­ti į pra­sčiau­sios būk­lės ob­jek­tus, o ne ge­rin­ti tuos, ku­rie ir šiaip nė­ra blo­giau­si“, – ko­men­ta­vo pa­šne­ko­vas. Pro­fe­so­rius pa­brė­žė, kad ste­bint dar so­vie­ti­niais lai­kais iš­va­ly­tus eže­rus įsi­ti­kin­ta: tai, kas iš van­dens tel­ki­nių iš­trau­kia­ma me­cha­ni­niu bū­du, ga­li „at­sis­ta­ty­ti“ tik po dau­gy­bės tūks­tan­čių me­tų.

Su­kė­lė ant ko­jų žvejus

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ir AAA svars­ty­mai va­ly­ti van­dens tel­ki­nius che­mi­niu bū­du jau su­kė­lė ant ko­jų žve­jus. Per­žiū­rė­da­mi gau­tus do­ku­men­tus jie at­krei­pė dė­me­sį, jog tam, kad bū­tų įgy­ven­din­tas ban­dy­mas ke­lias de­šim­tis ša­lies eže­rų ne­va su­tvar­ky­ti „nau­jo­viš­kai“, pir­miau­sia juo­se teks iš­gau­dy­ti žu­vis. Apie tai ra­šo­ma AAA už­sa­ky­mu UAB „Se­na­sis eže­rė­lis“ par­eng­to­je ga­li­my­bių stu­di­jo­je „Res­tau­ruo­ti­nų Lie­tu­vos eže­rų nu­sta­ty­mas ir pre­li­mi­na­rus res­tau­ra­vi­mo prie­mo­nių par­in­ki­mas šiems eže­rams, sie­kiant pa­ge­rin­ti jų būk­lę. Ga­lu­ti­nė at­as­kai­ta. 1 da­lis“. Ta­čiau do­ku­men­te, ku­riuo grei­čiau­siai ke­ti­na­ma grįs­ti AAA che­mi­nio va­ly­mo me­to­do pa­si­rin­ki­mą, var­di­ja­mi ne tik che­mi­nio bū­do pra­na­šu­mai, bet ir trū­ku­mai. Tar­ki­me, ja­me nu­ro­do­ma, kad „prieš nau­do­jant po­lia­liu­mi­nio chlo­ri­do bar­je­rą, rei­kia su­nai­kin­ti dug­ną rau­sian­čias žu­vis (pvz., kar­pius)“.

„Bus su­nai­kin­tos vi­sos eže­re gy­ve­nan­čios ir dug­ną rau­sian­čios žu­vys, to­kios kaip kar­piai, kar­šiai, ly­nai, ka­ro­sai, ša­mai, un­gu­riai, sa­za­nai ir ki­tos. Taip pat vi­siš­kai aiš­ku, kad ne­įma­no­ma eže­re iš­gau­dy­ti vi­sų žu­vų. Da­lis jų liks. To­dėl su­nku prog­no­zuo­ti pa­gau­tų ir su­val­gy­tų žu­vų po­vei­kį žmo­nių svei­ka­tai, nes jos bus užau­gu­sios po­lia­liu­mi­nio chlo­ri­do „dribs­nių sluoks­ny­je“, – pers­pė­jo Lie­tu­vos meš­ke­rio­to­jų są­jun­gos va­do­vas Sau­lius Mi­ka­laus­kas.

Jis pa­brė­žė ne­san­tis che­mi­kas, bet jau pa­si­do­mė­jęs, kad pla­nuo­ja­mi nau­do­ti che­mi­ka­lai su­ri­ša tik van­de­ny­je esan­tį fos­fo­rą, ta­čiau ne­su­trau­kia ir ne­pa­ša­li­na ki­tų kenks­min­gų che­mi­nių me­džia­gų, to­kių kaip azo­tas, naf­tos pro­duk­tai. Be to, ne­aiš­ku, ar fos­fo­ras su­ri­ša­mas il­gam, gal po ku­rio lai­ko jis at­si­pa­lai­duos ir pa­sklis van­de­ny­je. Kaip, be­je, ir aliu­mi­nis, ku­ris yra pa­vo­jin­gas žu­vims, nes „už­kem­ša“ jų žiau­nas ir truk­do pa­si­sa­vin­ti van­de­ny­je iš­tir­pu­sį de­guo­nį.

„Gal po tuo, kas pla­nuo­ja­ma, sly­pi vers­li­nin­kų no­ras par­duo­ti ne­po­pu­lia­rų che­mi­nį pro­duk­tą, o gal ki­tų vers­li­nin­kų ke­ti­ni­mai le­ga­liai de­šim­ty­se eže­rų tink­lais pri­si­trauk­ti žu­vų. Kad ir kas už šios is­to­ri­jos sly­pė­tų, ji ne­atro­do ne­kal­ta“, – svars­tė S. Mi­ka­laus­kas. Lie­tu­vos meš­ke­rio­to­jų są­jun­gos va­do­vas pa­pra­šė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­ko­men­tuo­ti vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­skli­du­sias kal­bas, ta­čiau at­sa­ky­mo iki šiol ne­su­lau­kė.

Par­la­men­ta­rai ne­ti­ki planais

Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to (AAK) pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas, iš­gir­dęs apie val­di­nin­kų no­rus van­dens tel­ki­nius va­ly­ti che­mi­niu bū­du, net ke­lis kar­tus pa­si­tiks­li­no, ar ge­rai su­pra­to in­for­ma­ci­ją. Par­la­men­ta­ras įsi­ti­ki­nęs, kad bet ko­kie pre­pa­ra­tai, su­pil­ti į van­de­nį, pa­kenks ja­me be­si­vys­tan­čiai eko­sis­te­mai.

„Dumb­lą iš van­dens tel­ki­nių ga­li­ma va­ly­ti tik me­cha­ni­niu bū­du. Ne­su gir­dė­jęs apie ste­buk­lin­gą va­ly­mą che­mi­ka­lais. Bet gal val­di­nin­kai mums pa­teiks moks­li­nius įro­dy­mus?“ – iro­ni­za­vo Sei­mo na­rys. Jo tei­gi­mu, to­kiu at­ve­ju tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­tas ir kon­kre­tus as­muo, pri­va­lė­sian­tis pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę dėl pa­sek­mių. „Ar­ti­miau­sia­me AAK po­sė­dy­je aiš­kin­si­mės, kas čia pla­nuo­ja­ma. Juk che­mi­niu bū­du va­ly­da­mas van­dens tel­ki­nius ga­li ne iš­spręs­ti prob­le­mą, bet vis­ką su­ga­din­ti. Pa­sau­ly­je iš­mė­gin­ta daug efek­ty­vių ir ne­kenks­min­gų me­to­di­kų. Jei yra no­rin­čių­jų eks­pe­ri­men­tuo­ti, tai jie tu­rė­tų da­ry­ti ne­di­de­lė­je ba­lo­je, o ne eže­ruo­se“, – pa­brė­žė A. Sa­la­ma­ki­nas.

Pla­čiai nediskutuoja

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pa­tvir­ti­no, kad Lie­tu­vos van­dens tel­ki­niai va­lo­mi ne tik me­cha­ni­niu, bet ir bio­lo­gi­niu bū­du. „E­že­rų ir tven­ki­nių būk­lei ge­rin­ti, sie­kiant su­ma­žin­ti per­tek­li­nę bio­ma­sę, nu­ma­to­mos bio­ma­ni­pu­lia­ci­jos prie­mo­nės – įžu­vi­ni­mas plėš­rio­sio­mis ir fi­top­lank­to­nu min­tan­čio­mis žu­vi­mis. Taip pat pla­nuo­ja­mas ne­ndrių ir ki­tos van­dens au­ga­li­jos šie­na­vi­mas“, – ra­šo­ma LŽ at­siųs­ta­me raš­te.

Ta­čiau apie tai, kad svars­to­mas ir che­mi­nis eže­rų bei tven­ki­nių va­ly­mo bū­das, ne­už­si­me­na­ma nė žo­džiu. Raš­te nu­ro­do­ma, kad vyks­ta po­sė­džiai, pa­si­ta­ri­mai, ap­ta­ria­mi do­ku­men­tai, pa­tvir­tin­tas prie­mo­nės „Van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mas“ įgy­ven­di­ni­mo pla­nas. Bet jo­kių ki­tų kon­kre­čių veiks­mų dėl che­mi­nio van­dens va­ly­mo bū­do esą kol kas ne­sii­ma­ma.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
marius  86.100.24.169 2016-03-07 10:44:26
Europos sąjungos pinigai ir galimybė pasipelnyti realizuojant išgaudomas žuvis, o visa kitą "cheminio valymo" iniciatoriui nesvarbu. Įdomu būtu sužinoti kas tas iniciatorius ir jam pritariantieji?
5 0  Netinkamas komentaras
Algis  78.57.243.82 2016-03-06 13:59:52
Ežerų dugno nuosėdos yra superine ekologinė traša, pasiūlykit verslui valyt tuos prūdus mainais į išgautą supropelį - ir tas valymas nekainuos nė cento! O už tuos pinigus galima paruošti nuodugnius kiekvieno ežero valymo projektus, kad veslas nenugrybautų....
11 0  Netinkamas komentaras
Po­li­ti­nių idė­jų ba­das, men­ka agi­ta­ci­ja ir rin­kė­jų abe­jin­gu­mas bei pa­sy­vu­mas – to­kie šio ru­dens rin­ki­mų į Sei­mą kam­pa­ni­jos bruo­žai. Ko­dėl taip yra ir ko­kiu bū­du visuomenę sie­kia­ma iš­ju­din­ti, [...]
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
JAV de­mo­kra­tė Hil­la­ry Clin­ton ir res­pub­li­ko­nas Do­nal­das Trum­pas pir­ma­die­nį kal­bė­jo pa­kel­tu to­nu ir svai­dė­si įžei­di­mais per ug­nin­gus pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­jos de­ba­tus, agresyviai stum­da­mi sa­vo [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami