TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Ežerams ruošiama dozė chemikalų

2016 03 05 6:00
Algimanto Salamakino teigimu, net jei valdininkai pateiktų mokslinius įrodymus apie cheminio ežerų valymo naudą, turėtų būti nurodytas ir konkretus asmuo, privalėsiantis prisiimti atsakomybę dėl pasekmių. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kalbos apie galimybę Lietuvos ežerus valyti cheminiu būdu sukėlė ant kojų ir mokslininkus, ir žvejus, ir pagaliau Seimo narius.

Mokslininkai perspėja, kad tuo atveju, jei Lietuvos ežerai ir tvenkiniai bus valomi ne mechaniniu, kaip iki šiol, o cheminiu būdu, bus padaryta didžiulė žala ekosistemai, žuvims. Be to, jokie cheminiai preparatai „neištrauks“ iš vandens telkinių dugno nuo sovietinių laikų juose paskandintų šaldytuvų, betono, padangų ar kitokių atliekų.

Lietuvos meškeriotojų sąjungos atstovai įžvelgia tam tikrų verslininkų interesų protegavimą, o Seimo nariai nuo šios temos žada nenuleisti akių.

Raštas atskleidė skandalą

Tai, kad Lietuvos vandens telkinius norima valyti cheminiu būdu, jau yra ne vien kalbos, sklindančios Aplinkos ministerijos koridoriuose. „Lietuvos žinių“ redakciją pasiekė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) studija, kurioje analizuojamos ir vertinamos tokios galimybės. Nors dokumentas parengtas senokai, jis iki šiol negalėjo virsti kūnu, nes vandens telkinių valymo finansavimas baigėsi tik 2013-ųjų pabaigoje, o naujas etapas oficialiai dar neprasidėjęs.

Tačiau pastaruoju metu cheminis ežeruose ir tvenkiniuose susikaupusių atliekų šalinimo būdas, LŽ žiniomis, tampa bene vienintelis, kurį kaip itin naudingą ima vertinti atsakingi Aplinkos ministerijos pareigūnai. Raštas, kurio autoriai teigia, jog keli suinteresuoti asmenys jau kelinti metai bando proteguoti bendrovę, kone vienintelę Europoje siūlančią vandens telkinių valymą pilant į juos chemines medžiagas – fosforą surišančius koaguliantus (polialiuminio chloridą arba geležies chloridą), jau pasiekė ir Seimą. Preparatai ežerų ir tvenkinių dugne tarsi suformuoja antrą – cheminį – dugną. Prieš jam nugulant ant natūraliai susiformavusio dumblo tenka išgaudyti visas žuvis, nes šios nebegali gyventi po „chemine plėvele“.

Vaduoja Lietuvos vandens telkinius

Aplinkos ministras pernai lapkritį įsakymu patvirtino Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“. Pagal ją 2014–2020 metais planuojama išvalyti 20 vandens telkinių. Lietuvos ežerų ir tvenkinių būklė, pasak mokslininkų, efektyviai gerinta ir ankstesniais, 2004–2006 bei 2007–2013 metų, ES finansavimo laikotarpiais. Vandens telkiniai buvo valomi mechaniškai, iš jų šalinamas užterštas ir perteklinis dumblas bei perteklinė augmenija.

Praėjusiu finansavimo laikotarpiu priemonės projektams įgyvendinti skirta 30,5 mln. eurų ES fondų lėšų. Projektų vykdytojos buvo savivaldybių administracijos. Per tą laiką pagerinta 107 vandens telkinių ekologinė būklė. „Tiek dėmesio, kiek pastarąjį dešimtmetį skirta Lietuvos ežerams ir tvenkiniams, niekuomet nebuvo“, – LŽ pabrėžė Lietuvos vandens telkinių būklės gerinimo pradininkas, buvęs Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Leonas Katkevičius.

Anot jo, 1963-iaisiais vyko pirmieji eksperimentai ir valoma dalis Ilgio ežero pakrantės. Antras ežeras, sulaukęs mokslininkų grupės dėmesio, buvo Druskonio. „Kasmet pagerindavome vieno arba dviejų ežerų būklę. Į talką pasitelkdavome ekskavatorius, žemsiurbes. Kadangi žmonės buvo įpratę mesti į vandens telkinius viską, ko jau nebereikėdavo, iki šiol jų dugne yra šaldytuvų, automobilių, metalo laužo, padangų ir daugybė kitokių „gėrybių“, – kalbėjo profesorius.

Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Pasaulines vandens telkinių valymo tendencijas atidžiai stebintis mokslininkas patikino, kad kol kas nesukurta geresnio jų tvarkymo būdo nei mechaninis. Tik retsykiais ežeruose, kurių gylis siekia ne mažiau kaip 4 metrus, pasitelkiamos išsamiai ištirtos cheminės medžiagos. Tokiais atvejais tikslas būna vienas – nutraukti sparčiai besivystančių dumblių maitinimą, kad jiems nykstant telkinio vanduo taptų skaidresnis.

„Tačiau mums Lietuvoje pirmiausia reikėtų gerinti ne gilių ežerų – jų būklė ir šiaip patenkinama – situaciją, o tvarkyti tuos vandens telkinius, kuriems tikrai reikia dėmesio ir pagalbos“, – įsitikinęs prof. L. Katkevičius. Anot jo, pavyzdžiui, apie 4 hektarus užimantis Skapiškio ežeras tebuvo 0,7 metro gylio. Dumblo storis jame buvo įspūdingas – siekė daugiau kaip 11 metrų. Jau išvalytas vandens telkinys dabar vėl traukia poilsiautojus, o jo dugnas nuo vandens paviršiaus yra nutolęs per 4 metrus. Mokslininkas pabrėžė, kad cheminis tokio ežero valymas neturėtų prasmės, nes iš dugno nebūtų pašalintos nuskendusios atliekos.

„Dabar pagerinta trečdalio Lietuvos ežerų, tvenkinių ir upių ruožų būklė. Tačiau dar 70 proc. jų reikalauja dėmesio. Todėl reikėtų susitelkti į prasčiausios būklės objektus, o ne gerinti tuos, kurie ir šiaip nėra blogiausi“, – komentavo pašnekovas. Profesorius pabrėžė, kad stebint dar sovietiniais laikais išvalytus ežerus įsitikinta: tai, kas iš vandens telkinių ištraukiama mechaniniu būdu, gali „atsistatyti“ tik po daugybės tūkstančių metų.

Sukėlė ant kojų žvejus

Aplinkos ministerijos ir AAA svarstymai valyti vandens telkinius cheminiu būdu jau sukėlė ant kojų žvejus. Peržiūrėdami gautus dokumentus jie atkreipė dėmesį, jog tam, kad būtų įgyvendintas bandymas kelias dešimtis šalies ežerų neva sutvarkyti „naujoviškai“, pirmiausia juose teks išgaudyti žuvis. Apie tai rašoma AAA užsakymu UAB „Senasis ežerėlis“ parengtoje galimybių studijoje „Restauruotinų Lietuvos ežerų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemonių parinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti jų būklę. Galutinė ataskaita. 1 dalis“. Tačiau dokumente, kuriuo greičiausiai ketinama grįsti AAA cheminio valymo metodo pasirinkimą, vardijami ne tik cheminio būdo pranašumai, bet ir trūkumai. Tarkime, jame nurodoma, kad „prieš naudojant polialiuminio chlorido barjerą, reikia sunaikinti dugną rausiančias žuvis (pvz., karpius)“.

„Bus sunaikintos visos ežere gyvenančios ir dugną rausiančios žuvys, tokios kaip karpiai, karšiai, lynai, karosai, šamai, unguriai, sazanai ir kitos. Taip pat visiškai aišku, kad neįmanoma ežere išgaudyti visų žuvų. Dalis jų liks. Todėl sunku prognozuoti pagautų ir suvalgytų žuvų poveikį žmonių sveikatai, nes jos bus užaugusios polialiuminio chlorido „dribsnių sluoksnyje“, – perspėjo Lietuvos meškeriotojų sąjungos vadovas Saulius Mikalauskas.

Jis pabrėžė nesantis chemikas, bet jau pasidomėjęs, kad planuojami naudoti chemikalai suriša tik vandenyje esantį fosforą, tačiau nesutraukia ir nepašalina kitų kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip azotas, naftos produktai. Be to, neaišku, ar fosforas surišamas ilgam, gal po kurio laiko jis atsipalaiduos ir pasklis vandenyje. Kaip, beje, ir aliuminis, kuris yra pavojingas žuvims, nes „užkemša“ jų žiaunas ir trukdo pasisavinti vandenyje ištirpusį deguonį.

„Gal po tuo, kas planuojama, slypi verslininkų noras parduoti nepopuliarų cheminį produktą, o gal kitų verslininkų ketinimai legaliai dešimtyse ežerų tinklais prisitraukti žuvų. Kad ir kas už šios istorijos slypėtų, ji neatrodo nekalta“, – svarstė S. Mikalauskas. Lietuvos meškeriotojų sąjungos vadovas paprašė Aplinkos ministerijos pakomentuoti viešojoje erdvėje pasklidusias kalbas, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukė.

Parlamentarai netiki planais

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Algimantas Salamakinas, išgirdęs apie valdininkų norus vandens telkinius valyti cheminiu būdu, net kelis kartus pasitikslino, ar gerai suprato informaciją. Parlamentaras įsitikinęs, kad bet kokie preparatai, supilti į vandenį, pakenks jame besivystančiai ekosistemai.

„Dumblą iš vandens telkinių galima valyti tik mechaniniu būdu. Nesu girdėjęs apie stebuklingą valymą chemikalais. Bet gal valdininkai mums pateiks mokslinius įrodymus?“ – ironizavo Seimo narys. Jo teigimu, tokiu atveju turėtų būti nurodytas ir konkretus asmuo, privalėsiantis prisiimti atsakomybę dėl pasekmių. „Artimiausiame AAK posėdyje aiškinsimės, kas čia planuojama. Juk cheminiu būdu valydamas vandens telkinius gali ne išspręsti problemą, bet viską sugadinti. Pasaulyje išmėginta daug efektyvių ir nekenksmingų metodikų. Jei yra norinčiųjų eksperimentuoti, tai jie turėtų daryti nedidelėje baloje, o ne ežeruose“, – pabrėžė A. Salamakinas.

Plačiai nediskutuoja

Aplinkos ministerija patvirtino, kad Lietuvos vandens telkiniai valomi ne tik mechaniniu, bet ir biologiniu būdu. „Ežerų ir tvenkinių būklei gerinti, siekiant sumažinti perteklinę biomasę, numatomos biomanipuliacijos priemonės – įžuvinimas plėšriosiomis ir fitoplanktonu mintančiomis žuvimis. Taip pat planuojamas nendrių ir kitos vandens augalijos šienavimas“, – rašoma LŽ atsiųstame rašte.

Tačiau apie tai, kad svarstomas ir cheminis ežerų bei tvenkinių valymo būdas, neužsimenama nė žodžiu. Rašte nurodoma, kad vyksta posėdžiai, pasitarimai, aptariami dokumentai, patvirtintas priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo planas. Bet jokių kitų konkrečių veiksmų dėl cheminio vandens valymo būdo esą kol kas nesiimama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"