Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GAMTA IR AUGINTINIAI

Ežerams tebegresia cheminis valymas

 
2017 04 28 12:00
Veiksmų plano projekte turi būti numatyta, kaip valstybė artimiausius septynerius metus rūpinsis šalies vandens telkiniais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ežerus nori valyti cheminiais preparatais. Netrukus Aplinkos ministerija ketina patvirtinti Vandenų srities plėtros programos veiksmų plano projektą. Iš jo matyti, kad beveik dvejus metus visuomenėje aistras kėlusi iniciatyva Lietuvos ežerus valyti neaiškų poveikį jiems turėsiančiais cheminiais preperatais neblėsta. Negana to, gamtosauga besirūpinantiems asmenims dokumentas net primena savotišką kerštą.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys įsitikinęs, kad po Seimo rinkimų pasikeitus Aplinkos ministerijos vadovybei visuomenės kritikuotas valdininkų siekis į vandens telkinius pilti cheminių preparatų ir taip neva gerinti jų būklę ne tik nesumažėjo, bet tapo dar aktyvesnis.

„Išsakiau savo pastabas dėl parengto veiksmų plano. Ministerijos atstovai jau lyg ir nusileidžia dėl chemikalų naudojimo, bet į kitas pastabas visiškai neatsižvelgia“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Turi įtarimų

Parlamentaro teigimu, 2017–2023 metų Vandenų srities plėtros programa, kuriai įgyvendinti iš Europos Sąjungos (ES) ketinama gauti apie 22 mln. eurų, gali būti neefektyvi, jei šalies gamta rūpintis turintys specialistai toliau laikysis savo plano.

„Kas jį sugalvojo, sunku pasakyti. Nors įtarimų yra. Ant kortos pastatytos didžiulės sumos pinigų, o jei į planą nepavyks įtraukti tam tikrų pusiau paslėptų dalykų, kažkas, matyt, turės atsakyti suinteresuotoms grupėms, kurioms tie dalykai itin aktualūs. Todėl dabar iš paskutiniųjų stengiamasi, kad dokumento projektas niekam neužkliūtų“, – kalbėjo L. Balsys.

Veiksmų plano projekte turi būti numatyta, kaip valstybė artimiausius septynerius metus rūpinsis šalies vandens telkiniais. Anot L. Balsio, nors Aplinkos ministerijos atstovai bando įrodyti kitaip, šiuo metu pagrindinė Lietuvos ežerų problema – ne vandens kokybė, o užpelkėjimas. Pašnekovo tikinimu, jei padėtis nebus keičiama, per kurį laiką dauguma telkinių virs nebenaudingi. Mūsų šalyje yra iki 40 tūkst. ežerinės kilmės pelkių – buvusių ežerų ir ežerėlių. L. Balsys pasakojo, jog dar pernai mokslininkai suskaičiavo, kad 34 ežerų, didesnių kaip 50 hektarai, vidutinis gylis siekia mažiau nei du metrus, o mažesni vandens telkiniai yra dar seklesni.

„Visuomenė suinteresuota turėti kuo daugiau vandens, kuo daugiau vandens telkinių. Kiek leidžia galimybės, reikia stabdyti ežerų dumblėjimą ir užžėlimą bei pašalinti užterštą, perteklinį dumblą, kai kitos priemonės jau nebepadeda“, – mokslininkų nuomonei pritarė Seimo narys.

Anot jo, perteklinio dumblo šalinimo kaina didelė, tačiau ši priemonė – efektyvi ir ilgalaikė. Tyrimais nustatyta, kad iki 4 metrų gylio išvalytas ežeras vėl uždumblėti gali tik per 800–1000 ir daugiau metų.

Tobulino daug kartų

Vandenų srities plėtros programą ministerija pradėjo rengti dar 2015-aisiais. Tų metų lapkričio 26-ąją aplinkos ministro įsakymu buvo numatyta, kad pagal priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“ ES paramos savivaldybės, Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) ir Žuvininkystės tarnyba galės tikėtis žuvų pralaidoms įrengti arba rekonstruoti, migracijos kliūtims šalinti, įžuvinimui, perteklinei makrofitų biomasei ir susikaupusioms nuosėdoms šalinti ar kitoms hidrologinio režimo natūralizavimo priemonėms taikyti.

Visuomenei nerimą sukėlė kalbos apie fosforo surišimo į cheminius junginius taikymą. Pasigirdo kategoriškų reikalavimų, kad neaiškų poveikį galintys turėti chemikalai nebūtų pilami net į labiausiai neskaidrius ežerus.

Pasak L. Balsio, dėl parlamentarų bei piliečių pasipriešinimo Aplinkos ministerija daug kartų tobulino dokumentą ir veiksmų plano iki šiol nepatvirtino. Nors jį rengiantys valdininkai nesyk viešai teigė, jog ežerai nebus tvarkomi surišant jų vandenyje ar dugno nuosėdose esantį perteklinį fosforą į stabilius cheminius junginius, savo žodžio, pašnekovo tikinimu, nesilaikė.

Linas Balsys: "Apie cheminių preparatų naudojimą apskritai mažai žinoma. Bet šis būdas nežinia kodėl vis išlenda dokumentuose.“/Alinos Ožič nuotrauka

Anot jo, nors pagrindiniame programos dokumente apie cheminį perteklinio fosforo fiksavimą neužsimenama, veiksmų plane yra net keli punktai, keliantys daug klausimų. Pavyzdžiui, 3.7 punkte rašoma: „Nustatyti ežerus, kuriuose dėl fosforo išsiskyrimo iš dugno nuosėdų nebus pasiekta gera būklė, išnagrinėti fosforo išsiskyrimo iš ežerų dugno nuosėdų stabdymo galimybes ir tikslingumą, pasiūlyti tinkamus metodus, įvertinus siūlomų metodų naudą, sąnaudas ir poveikį aplinkai, atlikti visus reikiamus tyrimus ir parengti ežerų kompleksinio restauravimo projektus.“

L. Balsys pasakojo, kad dėl pastabų, kurios teikiamos veiksmų plano projektui, Aplinkos ministerijoje neseniai vyko posėdis. Jame ministerijos atstovai informavo, kad cheminis perteklinio fosforo fiksavimas bus vykdomas nebent dirbtiniuose vandens telkiniuose arba šios priemonės visai bus atsisakyta, o finansavimas makrofitams šalinti numatytas iki 2022 metų, tačiau ieškoma galimybių šią priemonę finansuoti ir vėlesniu laikotarpiu.

Aplinkos ministerijos ir AAA atstovai esą taip pat konstatavo, kad mechaninio ežerų dumblo valymo atsisakoma dėl finansinių galimybių trūkumo ir nepakankamų veiksmingumo įrodymų.

Kalba apie spaudimą

„Mokslininkai pateikė ministerijai daugybę skaičių dėl dumblo valymo naudos. Negi to nepakanka? Juk apie cheminių preparatų naudojimą apskritai mažai žinoma. Bet šis būdas nežinia kodėl vis išlenda dokumentuose“, – stebėjosi L. Balsys.

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai buvo apskaičiavę, kad devyniems ežerams chemiškai išvalyti gali teprireikti 6 mln. eurų. Likusi 16 mln. eurų suma būtų panaudota žuvims įveisti, vandens telkinių pakrantėms šienauti ir kitoms priemonėms. L. Balsys neabejojo, kad ASU mokslininkams valdininkai darė spaudimą. Esą specialistams savo parengtą išsamų dokumentą teko net kelis kartus pakoreguoti, nes ministerijos atstovai jo vis netvirtindavo ir primindavo, kad, nesuderinus dokumento laiku, bus skaičiuojami dideli delspinigiai.

„Dabartiniame projekte dumblą valyti siūloma tik trijuose ežeruose, nes devyniems neva neužteks pinigų. Kad mokslininkų išvados būtų patvirtintos ir jiems negrėstų didžiulės baudos, regis, pakako vos vieno pakeitimo – sumažinti rekomenduojamų valyti ežerų skaičių. Ar tai neprimena savotiško keršto?“ – spėliojo L. Balsys.

Pataria valyti mechaniškai

Galimybių studiją „Rizikos vandens telkinių būklės tyrimų, taršos šaltinių ir kitų priežasčių, lemiančių rizikos vandens telkinio būklę, identifikavimas, būklės gerinimo priemonių parinkimas“ atliko ASU profesorės Laimos Česonienės vadovaujama komanda. Studijoje įvertinta 80 šalies vandens telkinių. Nustatyta, kad pagrindinis taršos šaltinis – žemės ūkio veikla. Taip pat – prie nuotekų tinklų neprijungti namų ūkiai.

Anot L. Česonienės, bene pagrindinis būdas gerinti ežerų ir upių būklę – mechaninis dumblo valymas. Žuvų įveisimas ir nendrių šienavimas, jos tvirtinimu, tokio efekto neduos, o mėginti cheminį perteklinio fosforo fiksavimą mokslininkai nerekomenduos, nes už padarinius ateityje gali tekti prisiimti atsakomybę. Profesorė neslėpė, kad ataskaita patvirtinta ne iškart, nors joje padarytas tik vienas esminis pakeitimas – sutrumpintas siūlomų mechaniškai valyti ežerų sąrašas.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos prezidentas Kazys Sivickis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad per daugelį metų, šalinant iš ežerų dumblą ir juos gilinant, įsitikinta ilgalaikiu teigiamu efektu. Jo tikinimu, jokiomis kitomis priemonėmis pašalinti to, kas yra susikaupę vandens telkinių dugne, negalima.

„Valdininkams tvirtinti, kad mechaninis dumblo valymas yra neefektyvus, mažų mažiausiai negarbinga. Juk jokio tyrimo šiuo klausimu neatlikta, bet ir akimi matomų rezultatų pakanka įsitikinti, kad klystama“, – sakė dr. Antanas Antanaitis.

Biochemikas perspėjo, jog cheminio ežerų valymo būdo nereikėtų nagrinėti, kol ilgalaikiai moksliniai tyrimai neįrodys, kad galimos grėsmės iš tiesų yra nepagrįstos.

Laikosi savo nuomonės

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog mechaninio ežerų dumblo valymo nėra visiškai atsisakyta, nes ketinama taip valyti Skryto ežerą.

„Įgyvendinant pirmuosius upių baseinų valdymo planus mechaninis ežerų dumblo valymas buvo taikytas, tačiau reikšmingo pokyčio, siekiant geros vandens telkinių būklės, neįvyko. Taip pat pabrėžiame, kad mechaninis dumblo valymas yra brangi priemonė. Norint taip pagerinti ežero būklę, reikia valyti didelę jo dalį arba visą ežerą ir paskui subalansuoti ekosistemą. Vandens telkinių būklei gerinti turime ribotas lėšas ir visiškai įgyvendinti tokį tvarkymą būtų galima vos keliuose vandens telkiniuose. Todėl nuspręsta šios priemonės plačiai netaikyti“, – dėstė ji.

Anot valdininkės, svarbiausia ilgalaikė priemonė, kurią ketinama taikyti, – taršos prevencija. Svarbu, kad teršalai nepatektų į vandens telkinius, tuomet nebus poreikio (arba jis bent sumažės) taikyti priemones pačiuose vandens telkiniuose.

Pašnekovės tvirtinimu, cheminio fosforo fiksavimo neketinama taikyti plačiai. Veiksmų plane minima 3.7 priemonė skirta ištirti, kiek yra ežerų, kurių pagrindinė taršos ir geros būklės neatitikimo priežastis yra iš dugno nuosėdų išsiskiriantis fosforas, ir tuomet, įvertinus visus aplinkosaugos aspektus, svarstyti galimybę atlikti bandomąjį fosforo fiksavimo nuosėdose projektą. Jo tikslas būtų įvertinti šio metodo efektyvumą ir saugumą Lietuvos sąlygomis.

„Kadangi jaučiamas susirūpinimas dėl cheminio fosforo fiksavimo poveikio aplinkai, dar kartą pabrėžiame, kad jei bus nuspręsta jį taikyti, pirmiausia bus įvertinti visi aspektai, įskaitant poveikį aplinkai“, – patikino A. Kniežaitė-Gofmanė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"