Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Gamtininkai perspėja dėl gyvūnų genocido

 
2017 05 19 15:30
Net ir kiškiai savo mažylius slepia pievose, o pamiškėse gali gulėti stirnų jaunikliai. Visi jie patenka po šienapjovių dalgiais./Romo Jurgaičio nuotrauka
Net ir kiškiai savo mažylius slepia pievose, o pamiškėse gali gulėti stirnų jaunikliai. Visi jie patenka po šienapjovių dalgiais./Romo Jurgaičio nuotrauka

Gamtininkai sunerimę – laukuose vis rečiau pavyksta išgirsti griežlės balsą, pamatyti paprastąją kiauliukę, pempę, kuolingą ar kitus ant žemės perinčius paukščius. Mat jau nebe vienus metus galiojant praktikai didžiąją dalį pievų nušienauti iki liepos mėnesio, po šienapjovėmis žūsta daugelis pievose jauniklius auginančių laukinių gyvūnų, paukščių.

Tačiau žemdirbiai teigia, kad jie privalo nušienauti pievas iki nustatyto laiko, kitaip negaus Europos Sąjungos skiriamos paramos. Be to, kuo jaunesnė žolė, tuo ji tinkamesnė pašarams gaminti.

Vadina genocidu

Šiaulietis gamtininkas Vytautas Uosis tikino kiekvienais metais skaudama širdimi žvelgiantis, kaip vos įpusėjus birželiui į laukus išvažiuoja šienapjovės, o po jų dalgiais žūsta laukiniai gyvūnai – jauniklius perintys paukščiai, pievose lizdus susisukusios kamanės, įvairūs vabzdžiai. „Net ir kiškiai savo mažylius slepia pievose, o pamiškėse gali gulėti stirnų jaunikliai. Visi jie patenka po šienapjovių dalgiais, nes šiems gyvūnams beveik nėra galimybių pabėgti ir išsigelbėti. Tai išties primena gyvūnų genocidą“, – teigė V. Uosis. Jis priminė, kad gana anksti pradėti šienapjūtę žemdirbius veja Lietuvos įstatymų nustatyti terminai – pievos, jei juose neganomi gyvuliai, turi būti nupjautos iki liepos 1 dienos.

Selemonas Paltanavičius: „Reikėtų pasinaudoti Vakarų Europoje įsigaliojusia praktika – šienaujant pievas kas 200–300 metrų palikti apsaugines želdinių juostas, kad jose galėtų pasislėpti gyvūnai su jaunikliais.

Ankstyva šienapjūtės pradžia atsisuka ir prieš bitininkus. Birželis – pats pievų augalų žydėjimo metas, nupjovus tik pražystančius ar ką tik pražydusius augalus, bitės neturi iš ko rinkti nektarą. Todėl šiaulietis gamtininkas siūlo leisti žemdirbiams pievas šienauti truputį vėliau – pirmasis šienavimas galėtų vykti iki liepos pabaigos. Tuomet esą ir paukščių, ir žvėrelių jaunikliai jau būtų ūgtelėję, ir bitės jau būtų pievose pasidarbavusios.

Žemdirbiai irgi turi interesų

Tačiau ūkininkaujantis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas „Lietuvos žinioms“ siūlė į problemą pažvelgti ir „per žemdirbių prizmę“. Esą net ir liepos 1 dienos pievos būna praradusios didelę dalį savo vertės. „Žolė jau būna virtusi vos ne stagarais. Geriausia žolę pašarams ruošti, kai ji pradeda žydėti, kai formuoja žiedynus. O tai būna kur kas anksčiau nei liepos pradžia“, – tvirtino A. Stančikas. Parlamentaro teigimu, jei būtų vadovaujamasi vien aplinkosaugos sumetimais ir nekreipiama dėmesio į ekonominį aspektą, pievų visai nereikėtų šienauti – leisti joms natūraliai augti. Tuomet būtų išsaugomi ir paukščiai, ir žvėreliai. Tačiau tai būtų nenaudinga ne tik žemdirbiams, bet ir pačiai gamtai.

A. Stančiko nuomone, aplinkosaugininkai kartais perlenkia lazdą. Pavyzdžiui, šiuo metu uždrausta tvarkyti, t. y. šienauti, Nemuno pakrantes. Tačiau jos jau taip apaugo krūmais, kad kai kur iki upės neprieisi. Panašiai gali nutikti ir pievoms, jei bus griebtasi naujų ribojimų. „Tokie draudimai ne tik pakerta ekonominę naudą, bet ir daro žalą gamtai. Jau yra pavyzdžių, kai uždraudus šienauti pievos išsigimė – saugomas augalų rūšis pakeitė menkavertės. Todėl išnyko ir saugomi augalai, ir saugomi paukščiai“, – pabrėžė Seimo narys.

Pokyčių nenorėtų

A. Stančikas teigė manantis, kad keisti nusistovėjusią tvarką ir leisti žemdirbiams pievas šienauti tik po liepos pirmosios būtų neracionalu. Juolab kad ir dabar ūkininkaujantieji drėgnose žemėse, besilaikantys agrarinės aplinkosaugos reikalavimų ar auginantys daugiau žolėdžių gyvulių ir juos ganantys pievose gali pievas šienauti ir vėliau – po liepos 1-osios.

„Šiuo metu galioja optimaliausia tvarka. Juolab kad ir gyvūnai prisitaiko prie aplinkybių. Pavyzdžiui, jei pievos nuolat pjaunamos ir prižiūrimos, paukščiai jose neperi“, – tikino A. Stančikas.

Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininko Arūno Čerkausko nuomone, iki liepos mėnesio daugelis pievose perinčių paukščių būna išsivedę jauniklius. „Tačiau kur kas blogiau, kad kai kurie ūkininkai pradeda gerokai per anksti šienauti pievas. Kai kurios šienapjovės į laukus išrieda jau gegužės pabaigoje. Tuomet lizduose iš tiesų žūsta labai daug paukščių jauniklių“, – pabrėžė jis.

Trūksta sąmoningumo

Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad iš tiesų ankstyvo šienavimo padaroma žala gamtai yra sunkiai įsivaizduojama. „Yra paukščių rūšys, kurios peri laukuose, ir nepakeis savo biologijos. Juk nepriversi griežlės, vieversio, pempės ar kielės sukti lizdo medyje ir ten perėti jauniklių. Tad jos ir perės pievose, dirvose, o mūsų, žmonių, reikalas pasirūpinti, kad jie kuo mažiau nukentėtų“, – tvirtino S. Paltanavičius.

Selemonas Paltanavičius/Romo Jurgaičio nuotrauka
Selemonas Paltanavičius/Romo Jurgaičio nuotrauka

Anot jo, paukščiai nuo senų senovės perėjo lizduose ant žemės, o žmonės tas pievas šienavo. Tačiau tai buvo daroma ne taip, kaip dabar – pievos buvo pjaunamos dalgiais ir tiek paukščiai, tiek ir smulkieji gyvūnai, pajutę pavojų, sugebėdavo pasislėpti. O šiais laikais šienaujama pasitelkus dideliu greičiu važiuojančią techniką, todėl laukiniai gyvūnai jau nesuspėja pasislėpti ir žūsta.

Kaip sakė S. Paltanavičius, Lietuvos žemdirbiams nereikėtų išradinėti dviračio, o tik pasinaudoti Vakarų Europoje įsigaliojusia praktika – šienaujant pievas kas 200–300 metrų palikti apsaugines želdinių juostas, kad jose galėtų pasislėpti gyvūnai su jaunikliais. Tačiau Lietuvoje įprasta apsieiti be jų – ištisinės pievos gali tęstis ir šimtus hektarų. „Taip pat būtų galima pievas šienauti etapais, dalį pievos kuriam laikui paliekant nepjautos, ją nupjauti vėliau. Taip irgi būtų galima išsaugoti jauniklius“, – pabrėžė žinomas gamtininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"