TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Ginti upių kyla šviesuomenė

2015 10 27 6:00
www.miestai.net nuotrauka

Per keturias dešimtis garsių kultūros ir meno žmonių bei visuomenės veikėjų, taip pat ekologijos specialistų, susibūrusių į Lietuvos upių gelbėjimo aljansą „Mėlynasis vingis“, pasipriešino politikų užmojams leisti verslininkams užtvenkti kone visas šalies upes.

Seime svarstomos Vandens įstatymo pataisos, kurias priėmus atsirastų galimybė tvenkti Lietuvos upes ir jose statyti naujas hidroelektrines. Dokumentui, atversiančiam kelią keliose vietose užtvenkti Nemuną, Nerį ir kitas Lietuvos upes, jau vienbalsiai pritarė Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Lapkritį pataisos turėtų būti svarstomos Aplinkos apsaugos komitete (AAK). Tačiau nelaukdami jo narių verdikto mokslininkai, rašytojai, muzikai, gamtininkai ir kt. stojo ginti Lietuvos upių.

Platūs užmojai – jau Seime

Viešą kreipimąsi pasirašė daug žinomų Lietuvos kultūros žmonių, tarp jų ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai: kompozitorius Osvaldas Balakauskas, rašytojas Grigorijus Kanovičius, rašytojas, poetas Tomas Venclova, taip pat Lietuvos mokslo premijos laureatas geologas Vytautas Narbutas, Valstybinės mokslo premijos laureatas Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis, Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas bei kiti (visą aljanso atkuriamojo komiteto sąrašą rasite portale melynasisvingis.lt)

Romualdas Juknys /vdu.lt nuotrauka

Kaip LŽ teigė vienas iš Lietuvos upių gelbėjimo aljanso „Mėlynasis vingis“ atkuriamojo komiteto narių, Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros profesorius Romualdas Juknys, nuo 2004 metų draudžiama statyti užtvankas Nemune ir kitose ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingose upėse. Į šių upių sąrašą įrašytos 169 išlikusios neužtvenktos ir per melioracijos darbų įkarštį kanalais nepaverstos upės.

Tačiau Seime jau trečią kartą per pastarąjį dešimtmetį bandoma prastumti šį draudimą panaikinančią pataisą, kad būtų galima pradėti masinę užtvankų statybą. „Vos ne kiekvienos kadencijos Seime atsiranda bandymų keisti nusistovėjusią tvarką, tačiau iki šiol tokie pasiūlymai būdavo atmetami. Bet pastarosios Vandens įstatymo pataisos mums sukėlė nerimą, nes joms vienbalsiai pritarė Seimo KRK“, – teigė R. Juknys.

Kreipimąsi pasirašęs Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas pabrėžė nesantis tos srities specialistas, tačiau tokie politikų sumanymai negalėjo jo, kaip žmogaus ir kaip kūrėjo, palikti abejingo. „Tokios grandiozinės invazijos į gamtą gali būti labai pavojingos tiek gamtai, tiek mums patiems, nes esame gamtos dalis“, – LŽ teigė A. A. Jonynas.

Upės taps šliuzų konstrukciniais kanalais

Pasak mokslininko, pagal jau parengtas studijas ir pasiūlymus Nemune žemiau Kauno hidroelektrinės planuojama pastatyti net penkių užtvankų kaskadą, o antrajame etape numatoma „įsisavinti“ ir Nemuną aukščiau Kauno iki pat Baltarusijos sienos, taip pat pastatyti bent tris užtvankas Neryje. Visose šiose užtvankose, be šliuzų laivams, numatoma įrengti ir hidroelektrines. Tad teiginiai, kad vandens lygio kėlimas būtinas laivininkystės plėtrai, tėra tik akių dūmimas, nes vidaus vandenų transportas yra ekologiškiausia susisiekimo priemonė tik tuomet, kai naudojamasi natūralia upių vaga ir tam nereikia statyti užtvankų kaskadų, kelti upės lygį bei upę paversti laivybos šliuzų ir hidroelektrinių konstrukciniu kanalu.

Prof. R. Juknio teigimu, prisidengiant kultūros paveldo atkūrimu, numatoma „atstatyti“ apie 250 kadaise egzistavusių vandens malūnų bei užtvankas pritaikyti hidroenergetikai. Taip būtų užtvenktos absoliučiai visos ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingos upės bei jų ruožai ir paskandinta per 10 tūkst. hektarų ekologiniu ir ekonominiu požiūriu labai vertingų žaliųjų plotų. Taip pat būtų ne tik paskandinti tūkstančiai hektarų unikalių augalų ir gyvūnų bendrijų, jų buveinės ir veisimosi vietos, bet ir pažeista pagrindinė Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ savybė – jo vientisumas, užtikrinantis migracijos galimybę vandens ir sausumos gyvūnams – pažeista ta tinklo savybė, dėl kurios jis ir įsteigtas.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Kels vandens lygį

Vandens įstatymo keitimo iniciatorius Seimo narys Kazys Grybauskas LŽ teigė, kad prieš pataisas sukilusi Lietuvos šviesuomenė neva neteisingai supranta siūlomų pataisų prasmę. Esą pagal šiuo metu Seime svarstomus pasiūlymus atsiras galimybė ne plėsti hidroelektrinių tinklą, bet užtikrinti laivybos sąlygas valstybinės reikšmės vandens keliuose bei atkurti kultūros paveldo vertybes – vandens malūnus. Tokias galimybes esą sudarys gegužės mėnesį Seimui pateikti jo pasiūlymai dėl Vandens įstatymo pataisų. „Mokslininkai yra rekomendavę, kad iš Kauno hidroelektrinės išbėgęs vanduo galėtų tekėti lėčiau ir tuomet pavyktų išlaikyti aukštesnį vandens lygį, kuris sudarytų geresnes sąlygas laivybai Nemunu. Tai galima padaryti panaudojant šiuolaikines technologijas įrengiant bunas“, – tikino K. Grybauskas.

Parlamentaras aiškino, kad numatytam efektui pasiekti nebūtina tvenkti Nemuno. Jis patikino, kad ir penkių užtvankų statyti neketinama. Esą ant bet kurios upės pastatytos hidroelektrinės šiais laikais jau negali konkuruoti su vis labiau besiplečiančiu saulės energijos panaudojimu. „Prie kai kurių upių žmonės atstatė senovinius vandens malūnus. Jie investavo didelius pinigus, bet jiems neleidžiama paleisti vandenį. Tad tie malūnai kol kas yra butaforiniai. Iš to nėra naudos nei žmogui, nei visuomenei“, – aiškino K. Grybauskas.

Upių santaka Kaune /Erlendo Bartulio nuotrauka

Įžvelgia klastą

Seimo AAK pasiūlymai keisti Vandens įstatymą kol kas nesvarstyti. Kaip prisipažino šio komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, dar nėra vienodos mokslininkų nuomonės, ar reikia plėsti hidroelektrinių tinklą Lietuvoje. „Prie vieno stalo buvau susodinęs ir tam pritariančius, ir prieštaraujančius profesorius, tačiau vienodos nuomonės jie nerado“, – LŽ teigė A. Salamakinas. Be to, anot jo, reikia daugiau laiko išsiaiškinti, kiek jie atitinka visos Lietuvos gyventojų, o ne tik suinteresuotų verslininkų interesus.

A. Salamakinas abejojo, kad siekiama tik pagerinti sąlygas laivininkystei. Komiteto pirmininkas prisipažino įžvelgiantis tikslą pristatyti dar daugiau hidroelektrinių. „Prie Kauno Europos Sąjungos lėšomis jau baigiamas statyti upių uostas. Bet tik dabar susigriebta, kad Nemunu laivais plaukti negalima dėl žemo vandens lygio. Tad ir sugalvojo upės vandens lygį pakelti pristačius užtvankų. O kur užtvanka, ten būtinai atsiras ir elektrinė, nes kitaip tvenkti upės tikrai neapsimokėtų“, – teigė A. Salamakinas.

Beje, K. Grybausko ankstesnius pasiūlymus šių metų pradžioje apsvarsčiusi Vyriausybė nutarė jiems nepritarti. Buvo konstatuota, jog siūlymas pažeistų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, taip pat Biologinės įvairovės konvenciją, kurią Lietuva yra ratifikavusi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"