Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Grįžtantys gandrai ieško kur įsikurti

 
2017 03 20 11:58
Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse gandrai jaučiasi kaip tikrame kaime.Liaudies buities muziejaus archyvo nuotraukos

Gandrinės nuo seno švenčiamos kovo 25 dieną. Nuo tada jau šių paukščių galima išvysti gerokai daugiau. Iki tol pamatyti gandrą – retenybė, nebent kokį vienišių, nežinia kaip ir per kur iš žiemos kurortų parplasnojusį. O parskridę gandrai dairysis ir naujų lizdaviečių. Kaip jas įrengti, kaip pasitikti gandrus, Rumšiškėse bus surengta šventinė pamoka.

Šiemet pirmą kartą gandrų sugrįžtuvės bus švenčiamos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėsė. Organizatoriai lankytojų muziejuje lauks nuo 14 valandos. „Gandro giedojimo nepažadame, bet smagumo tikrai netruks: lankytojai susipažins su Užusienio kaimu, ieškos gandro lauktuvių ir kurs jam namus, keps gandrinių bandeles, paskui jas ragaus, žais ir dainuos pavasarėjančio kaimo aplinkoje ir daugiau apie mūsų nacionalinį paukštį sužinos“, – sakė vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė.

Ar bus kur varliauti

Baltieji gandrai įsikuria bene arčiausiai žmogaus, jie nuo seno yra neatsiejami kaimiškų vietovių paukščiai. Ir jų lizdų nesupainiosi su kitų paukščių. Muziejininkai lankytojus Rumšiškėse supažindins su gandralizdžio meistravimo papročiais, išmokys pasigaminti pagrindą (akėčias), ant kurio gandrui patogu būtų lizdą krauti, parodys, kaip teisingai iškelti stebulę ir kaip prisišaukti gandrų. Kad sodyboje apsigyventų gandrai – daugelio svajonė.

Gandrai Rumšiškėse jaučiasi gerai.

Gamtininkai yra pastebėję, kad gandrai lizdą kasmet atnaujina, todėl jis vis storėja, po keleto metų gali siekti net 2 metrų storį. Todėl jau pačioje pradžioje gandralizdžiui reikia parinkti patikimą vietą – kad nuo svorio jis neiškristų. Pravartu paskaityti ir ornitologų patarimų: jei norite prisivilioti gandrą, iškėlus platformą jo lizdui, būtina uždėti šiokį tokį pagrindą – iškloti velėna ar iš šakų suformuoti lizdo kontūrus. Dar reikia apsidairyti, ar turės gandras pakankamai erdvės, ar užteks vadinamosios lizdinės teritorijos. Priklausomai nuo mitybos sąlygų, vienose vietose ta teritorija gali būti didesnė, kitose – mažesnė. Imantis darbų verta pažiūrėti, ar netoliese nėra kito gandralizdžio. Nelabai tikėtina, kad pas jus apsistos gandrai, jei netoliese nėra jokio vandens telkinio ar drėgnų pievų. Nes varliauti gandrui tai juk reikės visą vasarą.

Kad gandrai vaikus neša, tikinčių mažai atsiras, tačiau pavasarį išvydęs pirmąjį gandrą dažnas paspėlioja apie būsimus metus: jei skrendantį pamatysi, būsi greitas visus metus, jei tupintį – vangiai viskas seksis. Kažkada gandrinės net buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais: parskrenda gandrai ir ima suktis naujas žemdirbių gyvenimo ratas.

Kad sodyboje apsigyventų gandrai – daugelio svajonė.

Lietuvos ornitologai yra pastebėję, kad sunykus kolūkių sistemai, nustojus melioruoti žemes, sąlygos gandrams gyventi pagerėjo. Lietuvoje priskaičiuojama apie 13 000 perinčių porų. Tačiau žemės ūkis vėl intensyvėja, nežinia, kaip tai atsilieps gandrams. Mokytis yra iš ko. Neįvertinus realios grėsmės šie paukščiai beveik išnyko Danijoje, Švedijoje (1998–2001 m. šiose šalyse perėjo vos po tris poras). Ne ką džiugiau ir Belgijoje – pastebėtos tik 45 poros. Ką daryti mums?

Pamėgo elektros stulpus

Lietuvos ornitologų draugija suskaičiavo, kad dažniausiai gandrai peri medžiuose (52 proc.), mėgsta ir elektros stulpus (20 proc.), renkasi ir vandentiekio bokštus (15 proc.), ant kitų pastatų lizdus įsikuria 12 proc. porų. Prieš daugiau kaip 20 metų ornitologai suskaičiavo, kad ant elektros stulpų buvo 1400 lizdų, po dešimtmečio jų dar padaugėjo – ant stulpų perėjo jau 4000 gandrų porų. Tokia lizdų vietų pasirinkimo tendencija pastebėta visoje Europoje. Deja, tai kelia grėsmę paukščiams, kyla ir gaisrų, elektros tiekimo avarijų. Pastaruoju metu daugėja požeminių elektros kabelių, o elektrą eksploatuojančios bendrovės jau susuktus lizdus nukelia ant šalia įtaisomų specialių stulpų gandrams. Jei jau gandras užsimanė perėti ant elektros stulpo, tai tegul jam ir atrodo, kad įsikūrė ten.

Paukščių rinkimai

Nors gandras Lietuvoje nuo seno mėgtas, mūsų nacionaliniu paukščiu tapo nelabai seniai – tik 1960 metais. Dar XX amžiuje buvo nuspręsta žmonių mėgstamiausių, populiariausių ir turinčių įtakos kultūriniam gyvenimui paukščių vardus panaudoti visai gamtos apsaugai populiarinti. 1960-aisiais Japonijoje vykusioje XII tarptautinėje paukščių apsaugos tarybos konferencijoje buvo priimtas nutarimas rekomenduoti, kad kiekviena šalis išsirinktų nacionalinį paukštį. Tada nemažai šalių pritarė šiai idėjai ir ėmėsi rinkimų. Pavyzdžiui, latviai nacionaliniu paukščiu išsirinko baltąją kielę, estai – šelmeninę kregždę, Švedija – juodąjį strazdą, Belgija – pelėsakalį, Austrija – didįjį baltąjį garnį. Anglija rinko net su „The Times“ pagalba: spausdino straipsnius apie įvairius paukščius, o žmonės balsavo. Susumavus rezultatus šalį reprezentuojančiu sparnuočiu paskelbta liepsnelė.

Pastaruoju metu gandrai pamėgo sukti lizdus ant elektros stulpų.

Nors „laisvų“ paukščių rūšių buvo gana daug, tačiau kai kurios šalys išsirinko tuos pačius, nes jie labiausiai buvo susiję su jų kultūriniu gyvenimu, buvo populiariausi. Pavyzdžiui, baltąjį gandrą savo nacionaliniu paukščiu paskelbė ne tik Lietuva, bet ir Vokietija bei Armėnija.“

Pas mus nuo seno gandras laikomas gerumo, laimės simboliu, tikima, kad jis apsigyvena tik šalia gerų, sąžiningų, nuoširdžių žmonių. Gandras net laikytas šventu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Sakoma, kad jis gali paimti žmonių ligas, nunešti jas į pelkes ir nuskandinti. Kas gi nenorėtų tokios kaimynystės?

Su gandrais reikia sugyventi taikiai. Ornitologai yra girdėję senų žmonių pasakojimų apie tai, kaip gandrai blogam žmogui atkeršija. Pavyzdžiui, vienas gandras iš piemenų palikto laužo atsinešė rusenančių žarijų ir padegė jo lizdą išdraskiusio žmogaus tvartą. Kitas gandras iš skriaudėjo burnos rūkstančią pypkę ištraukė ir sudegino visą jo sodybą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"