Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Jis – geriausias žmogaus draugas

 
2016 02 17 11:22
bbc nuotraukos

Šunis žmonės prisijaukino prieš keliasdešimt tūkstančių metų, tačiau tikrai ne tam, kad jie būtų šeimos draugai ar net šeimos nariai. Mokslininkai aiškinasi, kodėl augintiniai vis labiau panašėja į žmones ir kodėl šuo – geriausias žmogaus draugas.

Šunys buvo prijaukinti prieš 30 tūkst. metų, kad padėtų žmonėms medžioti, tačiau ilgainiui požiūris į juos labai pasikeitė: jie tapo ne tik naminiais gyvūnais bet ir šeimos nariais. Dabar žmonės keturkojus pradeda auginti ir mokyti pagal savo poreikius, kuria intensyvius ryšius su jais.

Vaikščiodami po parkus ar mieste galime pastebėti įdomų fenomenų: barzdotas hipsteris, kuriam draugiją palaiko tokią pat barzdą turintis šuo, tarytum abu ką tik buvo pas tą pačią kirpėją arba raumeningas vyras besivedantis didelį buldogą. Kodėl žmonės renkasi į save panašius gyvūnus? Atsakymas gali sugluminti. Atliekant tyrimus aiškėja įdomi paralelė: augintinio mes ieškome taip, kaip ieškome sau tinkamo partnerio.

Michaelas Roy, psichologas, šią idėją patikrino atlikęs testą. Pirmiausia jis viename parkų fotografavo savininkus ir jų šunis atskirai, o paskui tyrime dalyvaujančios grupelės žmonių prašė kiekvienam šuniui surasti tikrąjį šeimininką. Dalyviai be jokios pagalbos gana tiksliai juos nurodė. Siekiant įsitikinti testo patikimumu, jis buvo pakartotas keletą kartų.

Tiesa, tyrimas buvo atliktas tik su grynaveisliais gyvūnais.

Kartais tyrimai grindžiami ganėtinai akivaizdžiais išoriniais panašumais, pavyzdžiui, ilgaplaukės moterys labiau mėgsta šunis ilgomis nudribusiomis ausimis, o stambesni žmonės – didesnius keturkojus. Tačiau M. Roy BBC naujienų portale pabrėžia, jog manyti, kad panašumai tarp šunų ir žmonių yra labai akivaizdūs, – nevalia, nes kartais jie yra labai nežymūs. Todėl teiginys, jog stuomeningas vyras būtinai turi pašonėje vedžiotis buldogą nebūtinai yra teisingas.

Mat kai kuriais atvejais tas išorinis panašumas yra gana subtilus, pavyzdžiui akių forma. Todėl, kai tyrimo dalyviai turėjo atpažinti gyvūnus ir jų savininkus, kai šiems nuotraukose buvo uždengtos akys – tai padaryti buvo kur kas sunkiau.

Būti į kažką nors kiek panašiam, daug kam patinka, taigi tikriausiai ir pačiam šuniui labiau artima, jei yra nors akies krašteliu panašus į kokį šeimos narį.

Psichologai primena, jog žmonės, ieškodami sau partnerio, taip pat ieško į save panašaus – manoma, intuityviai manydami, jog tokiu būdu genai bus labiau suderinami.

Tačiau išvaizda ne visada būna pagrindinis partnerio ieškojimo motyvas, ieškome ir to, kurio asmenybė ir pomėgiai būtų nors kiek panašūs į mūsų, kad galėtume dalintis patirtimi.

Borbala Turcsan iš Etovos Universiteto (Budapeštas, Bulgarija) norėjo įsitikinti, ar taip elgiamės ir su šunimis. „Savininkų santykiai su augintiniu tampa ypatingi: namuose jis ne tik augintinis, bet ir šeimos narys, draugas, kompanionas. Todėl pamanėme, kad tai gali tapti paralele žmonių santykiams,“ – sakė B. Turcsan.

Galbūt kai kam tokia mintis gali pasirodyti įtartina, tačiau ankstesni eksperimentai tik patvirtino išorinių elementų įtaką šuns elgesiui. Pavyzdžiui, kaip šuo elgiasi prie nepažįstamųjų: slepiasi už šeimininko kojų ar atvirkščiai tampa labai agresyvus. Žmonių asmenybės matmenims nustatyti yra sudarytas „Didžiojo penketo“ („Big five“) klausimynas. Juo galima nustatyti žmogaus neurotiškumą, ekstraversijos lygį, sąžiningumą, pritarimą, atvirumą. Šunų gyvenime remiamasi kur kas paprastesniais elgesio matavimais: „linkęs į tingumą“ arba „linkęs į šaltumą“ arba „nuošalumą“.

B. Tuscan išsiaiškino, jog šunys ir jų šeimininkai turi panašių bruožų. „Tiesą pasakius, tas panašumas buvo kur kas didesnis, nei tarp žmonos ir vyro bei draugų tarpusavio santykių,“ – sakė B. Tuscan. Svarbu tai, jog koreliacijos neįmanoma paaiškinti laiko tarpu, per kurį šuo išbuvo su šeimininku, todėl nemanoma, jog šuo tai daro, norėdamas įsiteikti. Tačiau šuns elgesiui labai daug įtakos turėjo šeimininko asmenybė. Todėl tikriausiai ir renkamės šiuos kompanionus, kad jie būtų kuo artimesni mums, nes pagal statistiką jie pergyvena vidutinę santuoką.

Kartais šunys elgiasi ir atspindi mūsų jausmus daug geriau, nei artimi žmonės. Todėl mes juos mylime ir vadiname geriausiais žmogaus draugais.

Pagal užsienio spaudą parengė Rita JAKUCEVIČIŪTĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"