TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Juodkrantėje vėl aidės šūviai

2016 03 16 6:00
Didieji kormoranai metus galėjo gyventi ramiai, o dabar jų vėl laukia išbandymai danguje sprogstančiomis petardomis. Vytauto Pareigio nuotrauka

Po pertraukos į Juodkrantės sengirę grįš petardomis ginkluoti ornitologai ir nuo lizdų su dėtimis baidys perinčius didžiuosius kormoranus.

Pernai šie darbai nebuvo vykdomi dėl per vėlai paskelbto minėtų paukščių populiacijos reguliavimo konkurso, tačiau ši klaida tapo lakmuso popierėliu atskleidžiant tikrąją padėtį. „Vienus metus kormoranai Juodkrantėje nebuvo baidomi, todėl galėjome įsitikinti, ar nesikišant žmogui kolonija plinta, ar ne. Paaiškėjo, kad per tuos metus paukščiai „okupavo“ dar 3 ha sengirės ir susuko kelis šimtus naujų lizdų. Todėl dabar žinome, kad pinigai nepaleidžiami į orą, ir tos baidymo priemonės būtinos“, – LŽ sakė Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.

Ministerija kormoranų baidymo ir kolonijų monitoringo Lietuvoje programai šiemet skyrė 17 tūkst. eurų, iš kurių didžiojis dalis teks darbams Juodkrantėje.

Ėmė plėstis

Praėjusių metų pavasarį AM per vėlai susigriebė skelbti konkursą didiesiems kormoranams nuo lizdų baidyti. Tai reiškė, kad darbus atliekant gegužę būtų žuvę ne kiaušiniai, o išsiritę bejėgiai jaunikliai. Gaišenos būtų užtvindžiusios kurortinę Juodkrantę smarve. Buvo pavėluota dėl to, kad dėl itin šilto pavasario gamtoje procesai vyko dviem savaitėmis anksčiau nei paprastai. Todėl AM nusprendė sustabdyti darbus, ir kormoranai nuo lizdų baidomi nebebuvo pirmą kartą po penkerių metų.

Tačiau AM Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas L. Budrys LŽ teigė, kad nenumatyta situacija aplinkosaugininkams išėjo tik į naudą. „Iki tol skeptikai nuolat sakydavo, kad šaudome į orą pinigus, neva kormoranų baidymas nuo lizdų petardomis yra neveiksmingas. Tačiau nieko nedarant šių paukščių kolonija toliau plistų į šiaurę, artėtų Juodkrantės kurorto link. Pernai nieko nedarėme, todėl paukščiai užėmė naujus 3 ha sengirės ir susuko kelis šimtus naujų lizdų. Taigi, turėjome progą įsitikinti, kad programą reikia tęsti“, – sakė jis.

Gamtininkai pastebėjo, kad jūrų krankliais vadinami kormoranai kuriasi sveikuose, stipriuose medžiuose, jie stengiasi nebesukti lizdų tuose, kurie jau nudžiūvę dėl jų ekskrementų. „Nusprendėme suformuluoti naujas užduotis populiacijos reguliavimo darbų konkurso dalyviams: buvo ne tik įvertinta kolonijos būklė Juodkrantės sengirėje, bet ir patikrintos naujos, potencialios šių paukščių perėjimo vietos. Kuršių nerijoje, raguose, yra ne viena miško salelė su sunaikintais medžiais, tačiau juose kormoranai tik nakvoja. Negalima pražiopsoti, kad tos nakvynės vietos staiga virstų naujomis lizdavietėmis“, – paaiškino L. Budrys. Todėl ornitologams nurodyta naikinti kiekvieną naują lizdą visoje Kuršių nerijoje.

Šaudys intensyviau

Jūrų kranklių populiacijos reguliavimo konkursą laimėjusios VšĮ „Gamtos namai“ projekto vadovas Saulius Rumbutis LŽ teigė, kad paukščiai į Juodkrantės sengirę jau grįžo ir pradėjo sukti lizdus. „Kaip tik dabar ir važiuojame patikrinti, kiek lizdų jau užimta, susukta. Šiemet ir vėl naudosime tas pačias atbaidymo priemones – petardas. Jos veikia trejopai: išbaido pats šūvis, tada sprogstanti petarda danguje, virš medžių, ir spalvotos šviesos. Ornitologai išsidėsto perimetru ir šaudo po vieną petardą, kad būtų baidoma visoje kolonijoje. Po pirmųjų šūvių paukščiams palikus lizdus pakartotinai šaudoma ir stengiamasi, kad jie nebegrįžtų, o atšalusios dėtys žūtų“, – teigė jis.

Šiemet, kaip ir užpernai, nurodyta atšaldyti pusę visų dėčių lizduose. Kormoranų kolonijoje peri apie 6 tūkst. paukščių porų. „Kormoranai kolonijoje perėti pradeda ne vienu metu. Kai kurie kiaušinius sudeda kovo pabaigoje, kiti – balandžio viduryje. Intensyviausi darbai vyks balandį“, – sakė ornitologas.

L. Budrys informavo, kad dėl pernykštės situacijos ir išsiplėtusios kolonijos šiemet bus šaudoma intensyviau ir ilgiau. „Tačiau bus atsižvelgiama ir į kitus, ypač – saugomus kolonijoje perinčius paukščius. Lygiagrečiai vyksta ir vėl vyks sengirės atsodinimo darbai, kurie yra gana sudėtingi. Miškininkai sunaikintuose plotuose sodina medžių ūglius, kurių kiekvienas yra labai svarbus, nes paukščių išmatų prisisunkusioje paklotėje ūgliai sunkiai prigyja“, – sakė jis.

Apaugo mitais

Žuvimis mintančių kormoranų kolonija Juodkrantėje – didžiausia Lietuvoje (jų yra ir Nemuno deltoje, prie ežerų kitose šalies vietose). Ji itin erzina vietos gyventojus, ypač – žvejus, tačiau masina turistus.

Į Juodkrantę jūrų krankliai atsikraustė apie 1803 metus, jie įsibrovė į nuo seno gyvavusią pilkųjų garnių koloniją priešais Gintaro įlanką. Išginti garniai ėmė kurtis kitame kaimelio gale ant Garnių kalno dabartinėje vietoje, o paskui juos atsekė ir kormoranai. Prieš šimtmetį įsikišus žmonėms, Prūsijos valdžiai leidus šaudyti juoduosius žuvėdus, šie Juodkrantėje buvo negailestingai išnaikinti. Jie buvo tapę retais svečiais nerijoje ir nebesuko lizdų.

Po ilgų dešimtmečių 1974–1978 metais atsirito nauja kormoranų banga, užėmė tą patį Garnių kalną ir dabar tapo vienvaldžiais sengirės šeimininkais. Pilkųjų garnių ten peri nepalyginti mažiau: kormoranų lizdų skaičiuojama per 3 tūkst., o jų kaimynų – vos per 200.

Didžiuosius kormoranus vietiniai Kuršmarių žvejai ir prieš du šimtmečius, ir dabar linkę demonizuoti: esą šie skrajūnai išgaudo laimikį. Kuriamos istorijos, esą vienas suaugęs paukštis per dieną sulesa 2 kg žuvų, nors mokslininkai yra nustatę, kad jų maisto porcija daug kuklesnė – apie 300–600 gramų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"