Ką slepia masinės delfinų ir banginių savižudybės?

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2016-01-19 10:00
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2016-01-19 10:00
Pixabay nuotraukos
Moks­li­nin­kai tei­gia, kad ban­gi­nių bū­rio at­sto­vai yra itin pro­tin­gi. Jie pa­lai­ko kaž­ką pa­na­šaus į vi­suo­me­ni­nius ry­šius, tu­ri sa­vo kal­bos dia­lek­tus, sa­vi­mo­nę. Ta­čiau pa­si­tai­ko bep­ro­tiš­ko el­ge­sio prie­puo­lių, kai šių jū­ros gy­vū­nų bū­riai ne­ti­kė­tai iš­šo­ka į kran­tą ir žūs­ta.

Moks­li­nin­kai ne­ga­li perp­ras­ti, ko­dėl bū­tent šie jū­rų žin­duo­liai kar­tas nuo kar­to gy­ve­ni­mą bai­gia ma­si­nė­mis sa­vi­žu­dy­bė­mis. Kiek­vie­nais me­tais iš įvai­rių pa­sau­lio vie­tų at­ei­na pra­ne­ši­mai, kad tai ban­gi­nių, tai del­fi­nų bū­riai iš­šo­ka į kran­tą ir nu­gaiš­ta sau­su­mo­je, ra­šo „BBC News“.

Vie­na to­kių ma­si­nių jū­rų žin­duo­lių sa­vi­žu­dy­bių įvy­ko jau šiais, 2016 me­tais, In­di­jos pie­tuo­se. Ten sau­sio 12-osios nak­tį iš van­dens į pa­plū­di­mį iš­šo­ko šim­tai trum­pa­pe­le­kių grin­dų. Vie­tos gy­ven­to­jams pa­vy­ko iš­gel­bė­ti apie tris de­šim­tis jų, su di­de­liu var­gu nu­tem­pus į gi­les­nius van­de­nis, bet li­ku­sios žu­vo.

Pa­na­šūs in­ci­den­tai ži­no­mi se­niai, apie juos ra­šė dar Aris­to­te­lis. Bet iki šiol te­be­ver­da dis­ku­si­jos, ko­dėl šie jū­rų žin­duo­liai taip el­gia­si.

Tai ga­li nu­lem­ti liga

Pro­fe­so­rius Vse­vo­lo­das Bel­ko­vi­čius, okeo­no­lo­gi­jos moks­li­nin­kas iš Mask­vos, tei­gia, kad po­pu­lia­riau­sia lie­ka ver­si­ja, esą kaž­kas at­si­tin­ka su vie­nu ar ke­liais ban­gi­niais, to­dėl jie pra­de­da skleis­ti ne­lai­mės sig­na­lą, ta­da ki­ti puo­la į pa­gal­bą. „Pa­gal vie­ną hi­po­te­zę gy­vū­nas ga­li su­nkiai su­sirg­ti. O jie tu­ri to­kį ref­lek­są – li­go­ti del­fi­nai sten­gia­si su­lauk­ti pa­gal­bos iš gen­tai­nių, kad pa­tys ga­lė­tų tau­py­ti jė­gas“, – aiš­ki­na jis.

To­kiai nuo­mo­nei pri­ta­ria Dar­le­ne R. Ket­ten iš Ma­sa­čiu­set­so okea­nog­ra­fi­jos ins­ti­tu­to. Pa­sak šios moks­li­nin­kės, kai ku­riais at­ve­jais to­kio el­ge­sio mo­ty­vai bū­na ži­no­mi, tar­ki­me, kad prie JAV Šiau­rės-Ry­tų pa­kran­tės gy­ve­nan­tys del­fi­nai iš­šo­ka į kran­tą, jei su­ser­ga plau­čių už­de­gi­mu.

Žu­do sa­vo rū­šies atstovus

Pa­ste­bė­ta, kad del­fi­nai, ki­taip nei ban­gi­niai, bet pa­na­šiai kaip žmo­nės, puo­la sa­vo rū­šies at­sto­vus – ne tik jū­ros kiau­les, ryk­lius ar ruo­nius, bet ir del­fi­nus, su ku­riais jų ne­sie­ja ar­ti­mes­ni gi­mi­nys­tės ry­šiai. To­dėl yra ti­ki­my­bė, kad kar­tais vi­sas bū­rys sten­gia­si pa­sis­lėp­ti nuo puo­lan­čių­jų, pri­plau­kia per daug ar­ti kran­to, per at­os­lū­gį at­si­du­ria sau­su­mo­je ir jo­je įstrin­ga.

Di­džiau­sias juo­dų­jų or­kų bū­rys yra iš­šo­kęs į kran­tą Ar­gen­ti­no­je 1946 me­tais, tuo­met iš­kart 835 gy­vū­nai at­si­dū­rė sau­su­mo­je. Grin­doms, ži­no­moms kaip juo­die­ji del­fi­nai, taip pat bū­din­gas toks el­ge­sys. O prie­žas­tis daž­niau­siai lie­ka žmo­nėms ne­sup­ran­ta­ma.

Tech­no­ge­ni­nės priežastys

V. Bel­ko­vi­čiaus tei­gi­mu, ga­li bū­ti ir taip, kad del­fi­nai ap­kurs­ta, pra­ran­da akus­ti­nį ap­lin­kos su­vo­ki­mą. Prie­žas­tys, ti­kė­ti­na, tech­no­ge­ni­nės. Truk­džiais ga­li tap­ti ir ka­ri­niai hid­ro­lo­ka­to­riai, ir van­dens trans­por­to prie­mo­nių na­vi­ga­ci­jos prie­tai­sų spin­du­lia­vi­mas, kai jū­rų gy­vū­nai pa­ten­ka į jų zo­ną. Dėl to ga­li su­trik­ti del­fi­nų klau­sos or­ga­nai. Ta­da jie nu­sto­ja aiš­kiai su­vok­ti ai­do sig­na­lus.

Įpras­to­mis są­ly­go­mis jū­rų gy­vū­nai pa­gal at­sis­pin­din­čius ai­do sig­na­lus ga­li su­pras­ti, kas yra prie­ky­je – kran­tas, uo­la ar žu­vis, o jei klau­sa pa­žeis­ta, jie ga­li to ne­pas­te­bė­ti. 2001 me­tais ty­rė­jai iš Ba­ha­mų sa­lų ap­ti­ko ry­šį tarp į pa­plū­di­mį iš­šo­ku­sių del­fi­nų skai­čiaus ir ne­to­li vy­ku­sių JAV ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų mo­ky­mų, nau­do­jant hid­ro­lo­ka­to­rius.

Pen­ta­go­nas jau ke­le­tą kar­tų ža­dė­jo ri­bo­ti šių prie­tai­sų nau­do­ji­mą, kad ne­truk­dy­tų na­tū­ra­liams ban­gi­nių rū­šies gy­vū­nų gy­ve­ni­mui. Ta­čiau, kaip pa­žy­mi Dar­le­ne R. Ket­ten, bū­tent hid­ro­lo­ka­to­riai ga­li tu­rė­ti įta­ką del­fi­nams ir jų gi­mi­nai­čiams.

Žmo­nių įtaka

Del­fi­nai ir ban­gi­niai jiems įpras­to­je ap­lin­ko­je gy­ve­na mi­li­jo­nus me­tų. O tai, kad ji kei­čia­si, ga­li tu­rė­ti įta­kos jų el­ge­siui. Tar­ki­me, jei pa­kran­tė­je ne­ti­kė­tai iš­dygs­ta triukš­min­gų tu­ris­tų sto­vyk­la, jū­ros gy­vū­nai kei­čia sa­vo marš­ru­tą ir tą vie­tą apei­na. Jos ven­gia­ma net po to, kai tu­ris­ti­nė sto­vyk­la už­da­ro­ma.

Ki­taip ta­riant, mes, žmo­nės, ga­di­na­me gy­ve­ni­mą ir sau, ir del­fi­nams bei ban­gi­niams.

Gy­ven­to­jų Že­mė­je vis dau­giau, o pra­ne­ši­mų skai­čius apie į kran­tą iš­šo­ku­sių jū­ros gy­vū­nų bū­rius su tuo ko­re­liuo­ja. Gy­ve­ni­mo bū­das dau­ge­ly­je ša­lių kei­čia­si, žmo­nės vis dau­giau lai­ko lei­džia pa­plū­di­miuo­se.

Ga­li bū­ti, kad ma­to­me na­tū­ra­lų pro­ce­są. Ta­čiau pra­dė­jo­me vis daž­niau jį pa­ste­bė­ti. De­ja, apie tai pra­ne­ši­mai at­ei­na tik iš tų vie­tų, ku­rio­se bū­na daug žmo­nių. O iš tie­sų apie šį reiš­ki­nį vis dar ži­no­me per ma­žai.

Par­en­gė Ra­sa PAKALKIENĖ

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
JAV par­ei­gū­nai šeš­ta­die­nį va­ka­re su­lai­kė 20-me­tų Ar­ca­ną Ce­ti­ną, ku­ris penk­ta­die­nį va­ka­re vie­na­me Va­šing­to­no vals­ti­jos pre­ky­bos cen­trų nu­šo­vė ke­tu­rias mo­te­ris ir vie­ną vy­rą.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trys gink­luo­ti vy­rai šeš­ta­die­nį va­ka­re vie­no­je Bal­ti­mo­rės gat­vių šau­dy­da­mi su­žei­dė aš­tuo­nis žmo­nes, tarp jų yra ir tri­jų me­tų mer­gai­tė bei viena mo­te­ris, pra­ne­šė [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami