TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Ką slepia masinės delfinų ir banginių savižudybės?

2016 01 19 10:00
Pixabay nuotraukos

Mokslininkai teigia, kad banginių būrio atstovai yra itin protingi. Jie palaiko kažką panašaus į visuomeninius ryšius, turi savo kalbos dialektus, savimonę. Tačiau pasitaiko beprotiško elgesio priepuolių, kai šių jūros gyvūnų būriai netikėtai iššoka į krantą ir žūsta.

Mokslininkai negali perprasti, kodėl būtent šie jūrų žinduoliai kartas nuo karto gyvenimą baigia masinėmis savižudybėmis. Kiekvienais metais iš įvairių pasaulio vietų ateina pranešimai, kad tai banginių, tai delfinų būriai iššoka į krantą ir nugaišta sausumoje, rašo „BBC News“.

Viena tokių masinių jūrų žinduolių savižudybių įvyko jau šiais, 2016 metais, Indijos pietuose. Ten sausio 12-osios naktį iš vandens į paplūdimį iššoko šimtai trumpapelekių grindų. Vietos gyventojams pavyko išgelbėti apie tris dešimtis jų, su dideliu vargu nutempus į gilesnius vandenis, bet likusios žuvo.

Panašūs incidentai žinomi seniai, apie juos rašė dar Aristotelis. Bet iki šiol tebeverda diskusijos, kodėl šie jūrų žinduoliai taip elgiasi.

Tai gali nulemti liga

Profesorius Vsevolodas Belkovičius, okeonologijos mokslininkas iš Maskvos, teigia, kad populiariausia lieka versija, esą kažkas atsitinka su vienu ar keliais banginiais, todėl jie pradeda skleisti nelaimės signalą, tada kiti puola į pagalbą. „Pagal vieną hipotezę gyvūnas gali sunkiai susirgti. O jie turi tokį refleksą – ligoti delfinai stengiasi sulaukti pagalbos iš gentainių, kad patys galėtų taupyti jėgas“, – aiškina jis.

Tokiai nuomonei pritaria Darlene R. Ketten iš Masačiusetso okeanografijos instituto. Pasak šios mokslininkės, kai kuriais atvejais tokio elgesio motyvai būna žinomi, tarkime, kad prie JAV Šiaurės-Rytų pakrantės gyvenantys delfinai iššoka į krantą, jei suserga plaučių uždegimu.

Žudo savo rūšies atstovus

Pastebėta, kad delfinai, kitaip nei banginiai, bet panašiai kaip žmonės, puola savo rūšies atstovus – ne tik jūros kiaules, ryklius ar ruonius, bet ir delfinus, su kuriais jų nesieja artimesni giminystės ryšiai. Todėl yra tikimybė, kad kartais visas būrys stengiasi pasislėpti nuo puolančiųjų, priplaukia per daug arti kranto, per atoslūgį atsiduria sausumoje ir joje įstringa.

Didžiausias juodųjų orkų būrys yra iššokęs į krantą Argentinoje 1946 metais, tuomet iškart 835 gyvūnai atsidūrė sausumoje. Grindoms, žinomoms kaip juodieji delfinai, taip pat būdingas toks elgesys. O priežastis dažniausiai lieka žmonėms nesuprantama.

Technogeninės priežastys

V. Belkovičiaus teigimu, gali būti ir taip, kad delfinai apkursta, praranda akustinį aplinkos suvokimą. Priežastys, tikėtina, technogeninės. Trukdžiais gali tapti ir kariniai hidrolokatoriai, ir vandens transporto priemonių navigacijos prietaisų spinduliavimas, kai jūrų gyvūnai patenka į jų zoną. Dėl to gali sutrikti delfinų klausos organai. Tada jie nustoja aiškiai suvokti aido signalus.

Įprastomis sąlygomis jūrų gyvūnai pagal atsispindinčius aido signalus gali suprasti, kas yra priekyje – krantas, uola ar žuvis, o jei klausa pažeista, jie gali to nepastebėti. 2001 metais tyrėjai iš Bahamų salų aptiko ryšį tarp į paplūdimį iššokusių delfinų skaičiaus ir netoli vykusių JAV karinių jūrų pajėgų mokymų, naudojant hidrolokatorius.

Pentagonas jau keletą kartų žadėjo riboti šių prietaisų naudojimą, kad netrukdytų natūraliams banginių rūšies gyvūnų gyvenimui. Tačiau, kaip pažymi Darlene R. Ketten, būtent hidrolokatoriai gali turėti įtaką delfinams ir jų giminaičiams.

Žmonių įtaka

Delfinai ir banginiai jiems įprastoje aplinkoje gyvena milijonus metų. O tai, kad ji keičiasi, gali turėti įtakos jų elgesiui. Tarkime, jei pakrantėje netikėtai išdygsta triukšmingų turistų stovykla, jūros gyvūnai keičia savo maršrutą ir tą vietą apeina. Jos vengiama net po to, kai turistinė stovykla uždaroma.

Kitaip tariant, mes, žmonės, gadiname gyvenimą ir sau, ir delfinams bei banginiams.

Gyventojų Žemėje vis daugiau, o pranešimų skaičius apie į krantą iššokusių jūros gyvūnų būrius su tuo koreliuoja. Gyvenimo būdas daugelyje šalių keičiasi, žmonės vis daugiau laiko leidžia paplūdimiuose.

Gali būti, kad matome natūralų procesą. Tačiau pradėjome vis dažniau jį pastebėti. Deja, apie tai pranešimai ateina tik iš tų vietų, kuriose būna daug žmonių. O iš tiesų apie šį reiškinį vis dar žinome per mažai.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"