Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kai į namus parsivežate mažą šunytį

 
2016 02 06 6:00
offleashk9training.com nuotrauka

Išsirinkote mėgstamos veislės šuniuką, su veisėjais sutarėte, kad paaugęs ir atjunkytas nuo kalės jis keliaus į naują gyvenamąją vietą – jūsų namus. Mažiausiai du mėnesiai laukimo baigėsi, ir žavus kailinis kamuoliukas apsigyveno šalia jūsų. Kas toliau?

Veterinarijos mokslų daktaras Jakovas Šengautas sako, kad pirmosios mažo šunelio dienos naujuose namuose yra daugiausia streso gyvūnui keliantis laikas. Šuniukui reikia ne tik susitaikyti su jį globojusios kalės netektimi, bet ir prisitaikyti prie jam visiškai nepažįstamos aplinkos bei sąlygų. Net pakliuvęs pas besąlygiškai jį pamilusius naujus šeimininkus, pirmomis dienomis šuniukas jaučia įtampą, baimę, nerimą. Tad žmogaus pareiga kuo daugiau jam padėti apsiprasti ir nekelti nereikalingo streso.

Tik paskiepyti

„Parsigabenti namo mažylį galima tik paskiepytą. Skiepijamas aštuonių savaičių šuniukas. Visi šuniukai pirmąjį skiepą gauna pas veisėjus, tik tada juos galima perduoti naujiems šeimininkams. Palankiausia tai daryti praėjus bent penkioms dienoms po skiepų, jokiu būdu nereikėtų imti iš vados mažylio tik paskiepijus, pirmą dieną. Geriausiai palaukti savaitę, tada šuniukui jau bus susidaręs imunitetas, atsparumas tam tikroms ligoms, aplinkos pakeitimas neišprovokuos galimų infekcijų“, – sakė veterinaras. Be to, dviejų mėnesių šuneliai jau būna visiškai atjunkyti nuo kalės ir maitinasi specialiai jiems skirtu ėdalu – sausu, naminiu ar konservuotu.

Jakovas Šengautas įsitikinęs, kad šeimos veterinaras būsimiems šuns šeimininkams patars visais rūpimais klausimais. /Alinos Ožič nuotrauka

Būsimas šuniuko gyvenimas su naujais šeimininkais labai priklauso nuo to, kaip jis buvo auginamas gimtajame lizde. Būtina pasidomėti, kuo, kiek, kokiu režimu jis buvo maitinamas. Kaip sakė veterinaras, jis visada primygtinai prašo pirmą savaitę ar bent penkias dienas dėl mitybos nieko nekeisti. Patyrę veisėjai naujam šeimininkui būtinai įdės mažyliui įprasto maisto bent savaitei, paaiškins, kokios jis rūšies ir kur jo ateityje galima įsigyti.

„Vėliau, pasitaręs su veterinaru ar kitais šunis auginančiais ir patyrusiais draugais, šeimininkas gal nuspręs savo augintinį šerti kitokiu pašaru – brangesniu ar pigesniu. Bet reikia turėti galvoje, kad tai daryti taip pat reikia palengva: per savaitę dalį šuniuko įprasto raciono kaskart keisti nauju. Pirmą dieną naujo maistelio turi būti apie dvidešimt procentų, įprasto – aštuoniasdešimt“, – aiškino Jakovo veterinarijos centro vadovas.

Šeimos veterinaras

Šeimininkui būtina pasidomėti, ar mažasis augintinis tikrai paskiepytas, ar jam sugirdyta vaistų nuo kirmėlių, kokie kiti medikamentai galbūt buvo vartojami. Pravartu būtų dar prieš parsivežant šuniuką pasidomėti, kur yra artimiausia veterinarijos klinika, apsilankyti ten ir susipažinti su būsimu šeimos veterinaru. Su juo teks nuolat bendrauti, net jei mažylis augs sveikas – skiepai augintiniams yra būtini. Kai šuniukas jau apsipras naujuose namuose, reikės nuvežti jį pas veterinarą, kad sudarytų veterinarinės profilaktikos planą. Šio plano šeimininkas turės laikytis. „Reikia prisiminti, jog mažiems šuniukams vaistai nuo kirmėlių pirmą gyvenimo pusmetį duodami kartą per mėnesį. Atliekami reikalingi skiepai. Visa tai reikia suplanuoti su veterinaru. Jis informuos ir kaip saugotis nuo išorinių parazitų. Prisiminkime, kad pavasarį prabunda erkės, jos gali perduoti ligą. Kita vertus, apie viską reikia pasikalbėti su specialistu“, – pabrėžė J. Šengautas.

Vesti mažylį pasivaikščioti į lauką taip pat reikia ruoštis – įsigyti tinkamą pavadėlį bei antkaklį ir dar namuose prie jų pripratinti. Ne visus mažylius veterinarai rekomenduoja vesti į lauką, kol jie nesulaukė visų skiepų. Kai kuriose judriose miesto vietose kyla grėsmė užsikrėsti šunų maru, kol mažam šuniukui dar nėra susidaręs šios ligos imunitetas po skiepų. Apie tokią grėsmę taip pat turėtų informuoti veterinaras, įdėmiai stebintis aplinkinę teritoriją, ar joje nepasitaiko valkataujančių šunų, kurie galėtų skleisti užkratą.

Parengta bendradarbiaujant su veterinarijos mokslų daktaru, Jakovo veterinarijos centro vadovu Jakovu Šengautu

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"