Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kaip išsijudinti iš žiemos sąstingio

 
Nors kartais per pavasario lygiadienį dar būna sniego, diena jau tampa lygi nakčiai. Vilniečiai nuo 2008 metų Šventaragio slėnyje stebi įspūdingą šviesos ir ugnies reginį.Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotrauka
Nors kartais per pavasario lygiadienį dar būna sniego, diena jau tampa lygi nakčiai. Vilniečiai nuo 2008 metų Šventaragio slėnyje stebi įspūdingą šviesos ir ugnies reginį.Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotrauka

Vilniaus etninės kultūros centro specialistai kovo 18 dieną sostinės gyventojams rengia įsimintinas pavasario sutiktuves. Nors įprastai miestiečių gyvenime pavasaris ateina be tradicinių žemės budinimo apeigų, tačiau jas prisiminus, galime sau suteikti daug gerų emocijų.

Šiemet šventė „Tiltai“ apjungs pagrindines pavasario laikotarpio šventes – Lygiadienį, 40-ties paukščių šventę, Velykas, Jurgines – per jas visas senovės lietuviai pagarbindavo gamtą, atlikdavo apeigas, kurios, tikėdavo, skatina žemės vaisingumą, lemia gerą derlių.

Nors 40-ties paukščių diena minima kovo 10 dieną, sparnuočių parskridimu vilniečiai taip pat galės pasidžiaugti per pavasario lygiadienį. Bendra įspūdinga šventė kovo 18 dieną 20 valandą prasidės Vilniaus Šventaragio slėnyje (prie Lietuvos nacionalinio muziejaus). Šventės akcentus kurs skulptoriai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, fakyrų grupė „Žongliravimo menas“, Vilniaus miesto moksleiviai uždegs ugnies ženklus ir muzikos garsais viską palydės projektas „Tabalai“.

Kai diena lygi nakčiai

Nuo senų senovės žmonės stengėsi budinti gamtą ir išsijudinti iš žiemos stingulio patys. Pavasario lygiadienis – tai mistinis laikas, kuomet diena lygi nakčiai. Po jo dienos tik ilgesnės, šilumos ir saulės vis daugiau. Nuo Pavasario lygės tamsa tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam saulutės ratui. Pavasario lygė – tai atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, o leidžiasi vakaruose. Žemdirbiškoje tradicijoje (jau nuo II tūkst. pr. Kr. ) nuo šios dienos buvo pradedami skaičiuoti naujieji metai.

Pavasario lygiadienio vakarą medžiuose nutupia šviečiantys paukščiai.Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotrauka
Pavasario lygiadienio vakarą medžiuose nutupia šviečiantys paukščiai.Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotrauka

Palaikydamas tradiciją budinti ir išsibudinti, Vilniaus etninės kultūros centras nuo 2008 metų Šventaragio slėnyje kasmet kviečia vilniečius kartu sujudinti žemę ir žmones. Pirmąkart surengtos lygiadienio „Šventaragio ugnys“, sekančiais metais – „Šventaragio aukurai“.

Per pavasario lygiadienį nuo Lietuvos taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės bei Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto Vilniaus miestą papuošia lygiadieniui paminėti skirta ugnies ir muzikos kompozicija. Šiam renginiui moksleiviai atsineša savo gamybos šviečiančių paukštelių, aukurų, kuriais papuošia medžius Šventaragio slėnyje. Iš žvakučių sukomponuoja įvairius baltiškuosius ornamentus, kurie atspindi geležinių koplytstulpių, kryžių saulutes, žalvario amžiaus papuošalus, verpsčių, velykinių margučių raštus. Ženklai palydimi tradicinės muzikos – uždegami. Jie būna pagaminti taip, kad šviečia per visą naktį.

Gamtos stichijos

Kiekviena šventė pamini vis kitą gamtos stichiją. Lygiadienio metu pagerbiama Saulė, šviesa, ugnis. Keturiasdešimties paukščių dieną pasitinkami parskrendantys paukščiai – gyvybės nešėjai. Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.

Pernykščio pavasario lygiadienio šviesos.Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotrauka
Pernykščio pavasario lygiadienio šviesos.Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotrauka

Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.

Velykų šventė (šiemet – balandžio 16 dieną) net tik pagarbina Kristaus prisikėlimą, bet ir marginami margučiai – pradžios, vaisingumo simbolis. Taip pat šlakstomasi vandeniu, siekiant apsaugoti šeimą, ūkį, sėklą, ruošiamą sėjai.

Jurginės (Jorė, Jūrė) – tai lietuviška pavasario žalumos šventė, minima balandžio 23 dieną. Senovės Lietuvoje Jurginės būdavo reikšminga žemdirbių ir arkliaganių šventė. Iki šiol išlikusi tradicija švęsti Šv. Jurgio atlaidus. Jurginių metu pirmą kartą į laukus išvaromi ganytis gyvuliai, o piemenys gauna margučių – kad būtų sėkminga ganiava. Visų švenčių metu jaunimas supdavosi, įsūpuodamas naujus metus. Jurginės pabaigia pavasario švenčių ciklą, žemdirbiui prasideda darbymetis – kartu su bundančia gamta prasideda nauji žemdirbio metai. Todėl šiuo laikotarpiu džiaugiamasi pagrįstai: ką dabar pasėsi, tą paskui ir pjausi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"