Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kaip katės užkariavo pasaulį

 
Kačių prijaukinimo procesas galėjo prasidėti maždaug prieš 10 tūkst. metų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Katės žmonių aplinkoje išplito maždaug prieš 10 tūkst. metų. Tai rodo pirmadienį paskelbtas naujas tyrimas, pagrįstas DNR duomenų analize.

Mokslininkai ištyrė 209 senovinių kačių liekanas iš Europos, Afrikos bei Azijos, įskaitant ir keletą Senovės Egipto kačių mumijų. Tai yra naujausias bandymas pažvelgti į sudėtingą naminių kačių istoriją. Jos yra laukinių protėvių palikuonės, išmokusios gyventi su žmonėmis.

Kačių prijaukinimo procesas galėjo prasidėti maždaug prieš 10 tūkst. metų, kai žmonės įsikūrė Derlingajame pusmėnulyje – regione tarp Viduržemio jūros ir Tigro bei Eufrato upių. Jie augino javus ir kaupė grūdus, todėl žmonių gyvenvietėse pradėjo plisti graužikai. Šie savo ruožtu priviliojo laukinių kačių. Manoma, kad jų galėjo privilioti ir nugaišusių gyvūnų palaikai šiukšlynuose. Per tam tikrą laiką laukinės katės prisitaikė prie žmogaus sukurtos aplinkos ir priprato būti tarp žmonių.

Ankstesni tyrimai atskleidė, kad Kipre prieš maždaug 9,5 tūkst. metų šalia žmogaus buvo palaidota katė. Tačiau tuo metu salos natūraliose buveinėse katės dar nebuvo paplitusios. Mokslininkų nuomone, katė veikiausiai buvo atplukdyta laivu ir buvo labai svarbi tam žmogui.

Katės tikrai buvo prijaukintos Egipte maždaug prieš pusketvirto tūkstančio metų. Senovės egiptiečių piešiniuose jos dažnai būdavo vaizduojamos tupinčios po kėdėmis. Tai rodo, kad tuo metu katė jau buvo radusi savo vietą namuose. Tačiau mokslininkams buvo sudėtinga tyrinėti visą prijaukinimo procesą. Iš dalies dėl to, kad pagal griaučius neįmanoma nustatyti, ar jie priklausė laukinėms, ar naminėms katėms. Daug lengviau atskirti šunis – pirmą žmogaus prijaukintą gyvūną – nuo jų protėvių vilkų. Šunys kilo iš vilkų, jie tapo žmonių palydovais dar prieš atsirandant žemdirbystei. Gali būti, kad juos priviliojo žmonių paliekamas maistas.

Naujajame tyrime buvo stebimas kačių specifinių DNR žymenų plitimas per ilgą laikotarpį įvairiose vietose. Šios studijos rezultatai buvo paskelbti pirmadienį moksliniame žurnale „Nature Ecology & Evolution“. Kaip teigė Indijos laukinių gyvūnų instituto mokslininkas Carlosas Driscollas, šis tyrimas sustiprina ir patobulina ankstesnius darbus. Toks senovinių kačių DNR mėginių tyrimas neturi precedento.

Rengdami šią studiją mokslininkai daugiausia domėjosi kačių paplitimu senovėje. Tirtuose DNR pavyzdžiuose buvo rasta viena genų seka, kuri pirmiausia aptikta Turkijos azijinėje dalyje ir kurią galbūt turėjo Derlingojo pusmėnulio katės. Daugiau kaip prieš 6 tūkst. metų šią genų seką turinčių kačių atsirado Bulgarijoje. Tai rodo, kad kates ten laivais atplukdė pirmieji Europą kolonizavę žemdirbiai. Be to, išsiaiškinta, kad Rumunijoje jos atsirado daugiau kaip prieš 5 tūkst. metų, o Graikijoje – maždaug prieš 3 tūkst. metų.

Mokslininkai taip pat ieškojo genų sekos, dėl kurios atsiranda dėmėtas kailio piešinys, būdingas šiuolaikinėms naminėms katėms. Mat laukinėms jų giminaitėms labiau įprastas tigro dryžius primenantis kailio raštas. Ši seka gerokai dažniau buvo aptinkama vėlesniuose nei 1300 metų DNR mėginiuose. Tai atitinka ir kitus įrodymus, kad rainos katės paplito XVIII amžiuje, o šiuos gyvūnus imta veisti dėl išvaizdos dar šimtmečiu vėliau. Kurti kačių veisles užsiimta labai vėlai, palyginti su žirgais, kurių veisimas dėl išvaizdos prasidėjo beveik nuo pat pradžių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"