Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kaip maitinti namines kates ir šunis

 
2015 11 28 6:00
sargodesing.com nuotrauka

Veterinarai nuolat kartoja: katė ar šuo – ne žmogus, todėl maisto nuo savo stalo šeimininkas augintiniui neturėtų duoti. Bet ar visi keturkojus mylintys žmonės to paiso?

Lietuvos felinologų draugijos prezidentė Jurgita Gustaitienė ir veterinaras Saulius Jackevičius pataria, kaip tinkamai maitinti namuose gyvenančią katę ar šunį. Abu specialistai primygtinai rekomenduoja augintinius šerti specialiu subalansuotu maistu, skirtu tam tikro amžiaus ir specifinių poreikių turintiems gyvūnams. Tačiau ir specialistai supranta, kad dažnas šeimininkas linkęs pasidalyti su keturkoju skanėstais, kuriuos valgo pats.

Katės – gurmanės

Felinologų draugijos prezidentė Jurgita Gustaitienė tikina, kad visos katės yra gurmanės./Asmeninio albumo nuotrauka
Felinologų draugijos prezidentė Jurgita Gustaitienė tikina, kad visos katės yra gurmanės./Asmeninio albumo nuotrauka

„Jeigu kalbame apie sveiką katę, reikėtų nepamiršti, jog šie gyvūnai yra gurmanai, – sakė felinologė. – Racionaliausia maitinti jas specialiu maistu, atsižvelgiant į poreikius: ar gyvūnas jaunas, ar pagyvenęs, ar katė vaikinga. Tačiau mažomis dozėmis katėms paragauti galima duoti beveik visko. Paprastai katė ateina pas ką nors gaminantį šeimininką ir pati paprašo, kad šis duotų jai paragauti to, kas tuo metu pjaustoma.“

Pasak J. Gustaitienės, labiausiai katę reikėtų saugoti ne nuo maisto gvelbimo, o nuo kambarinių augalų. Šie gyvūnai mėgsta pakramsnoti namuose augančių gėlių lapus. Todėl prieš įsigyjant naują augalą reikia pasidomėti, ar jis nebus kenksmingas ar net nuodingas jūsų keturkojui draugui. Daugelis augalų būna nupurkšti apsauginiais chemikalais, o katės ypač jautrios cheminėms medžiagoms, vaistams. „Pati daug metų auginu kates. Mano namuose gyveno katinų, kurie ir medų mėgo palaižyti, ir šviežiai virtų grybų paragauti, ir net kavą su manim gurkšnojo. Šie gyvūnai gurmanai mėgsta paragauti ir krevečių, tačiau tai nereiškia, kad turite nupirkti kilogramą šių vėžiagyvių ir sušerti savo katei. Kalbame apie paragavimą, labai nedideles tokio maisto dozes“, – aiškino pašnekovė.

Felinologė nedraudžia leisti katinams palaižyti sviesto, grietinės, paskanauti jogurto, palakti pieno. Ji pripažįsta, kad daugelio specialistų nuomonės dėl pieno produktų skiriasi, tačiau iš praktikos įsitikinusi, kad pienas katei yra greičiau naudingas nei kenksmingas.

Užsispyrėlio sutramdymas

Pasitaiko, kad katės tarsi įsikimba į vieną maisto produktą ir atsisako ėsti kitus dalykus. Su tokia situacija susidūrė sfinksų veislės kačiuką Bonifacijų auginantis vilnietis, kurio gyvūnas maitinasi tik vienos rūšies kalakutienos paštetu, atsisako ėsti ir sausą maistą, ir specialius kačių konservus. Šio katino šeimininkas retkarčiais įsiūlo savo augintiniui keptų cukinijų, morkų ir jogurto, tačiau įnoringas kačiukas atkakliai laikosi „pašteto dietos“.

Anot felinologės, maistas, kuri valgo žmonės, katei nėra sveika mityba. Katė – ne žmogus, tad ją reikėtų šerti specialiai katėms skirtu sausu ir „šlapiu“ maistu. „Jeigu tai būtų specialiai katėms skirtas paštetas, labai nesisieločiau dėl šio kačiuko įnorių. Kai kalbėjau apie žmonių vartojamus maisto produktus, kuriuos pati duodu savo katėms, akcentavau, kad tai yra mažos dozės paskanauti, o ne mitybos pagrindas. Katinas visada turi turėti gero kokybiško sauso ėdalo, kuris yra pagrindinis jo maisto davinys. Jis turėtų sudaryti apie 70 proc. gyvūno dienos raciono“, – teigė pašnekovė. Parinkus tinkamą sausą maistą, jo nereikia kaitalioti. Specialistė siūlo išeitį: surengti tokiam užsispyrėliui degustaciją – pasiūlyti įvairaus skonio pašaro, kad įnoringas gyvūnas išsirinktų jam labiausiai patinkamą.

J. Gustaitienės teigimu, vienintelis kategoriškai katėms draudžiamas kasdienis žmonių skanėstas – šokoladas. Jis katinams kenkia, tačiau dažniausiai šie protingi gyvūnai jo patys neima.

Šuniui būtina drausmė

Veterinaras Saulius Jackevičius primygtinai pataria neduoti šuniui graužti kaulų./Asmeninio albumo nuotrauka
Veterinaras Saulius Jackevičius primygtinai pataria neduoti šuniui graužti kaulų./Asmeninio albumo nuotrauka

Veterinaras Saulius Jackevičius, kalbėdamas apie šunis, pakartojo felinologės J. Gustaitienės frazę: „Šuo nėra mažas žmogus. Jo mitybos poreikiai visiškai skiriasi nuo žmonių. Todėl šunį reikia šerti specialiai jo poreikiams subalansuotu maistu. Jį galima pirkti jau paruoštą arba ruošti patiems, tačiau jeigu kalbame apie likučius nuo šeimininkų stalo, tikrai nerekomenduočiau jų duoti.“

Specialisto teigimu, šuniui reikia daug baltymų turinčio maisto, taip pat reikia riebalų, bet mažai angliavandenių, todėl šeimininkų valgis jam netinkamas. Be to, šuo turi būti maitinamas nustatytu laiku, jam reikia gana griežtos dienotvarkės. Pageidautina, kad šeriamas būtų ir toje pačioje vietoje, mat šunys mėgsta pastovumą. „Jeigu maistas šuniui kaitaliojamas ir duodamas įvairiu metu, gali atsitikti kaip žmogui kelionėje: išvykus į kitą šalį ir pradėjus valgyti neįprastus patiekalus, dažnam sustreikuoja skrandis. Virškinimo sistema nesusidoroja su neįprastu maistu ir ima priešintis. Šuns skrandis ir virškinimo sistema turi specifinių bakterijų, prisitaikiusių virškinti tam tikrą maistą. Tad susidūrusios su neįprastu ėdalu jos ima streikuoti. Galite nespėti vedžioti savo keturkojo į lauką, ir bėda nutiks tiesiai namuose“, – perspėjo veterinaras.

Jo teigimu, jeigu šalia subalansuoto specialaus ėdalo savo augintiniui dar duodate skanėstų nuo savo stalo, minėtas balansas – baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir mikroelementai – nueina šuniui ant uodegos, dingsta visa subalansuoto maisto nauda. S. Jackevičius pateikė pavyzdį, esą viena šuniui sušerta dešrelė turi apie aštuoniasdešimt kilokalorijų, o tai sudaro trečdalį nedidelio šuns paros normos. Taigi, duodant augintiniui papildomo maisto, jis tiesiog nutuks.

Kaulai – šiukštu

Nors įprasta manyti, jog šuo ir kaulas yra neatsiejami dalykai, veterinaras tikino, kad keturkojui jų nereikėtų duoti. „Prisiminkite dokumentinius filmus apie dykumą. Ką ten daugiausia matome? Taip, saulėje boluojančių kaulų. Gamtoje niekas kaulų neėda. Šuo graužia kaulą ne tam, kad patenkintų graužimo poreikį ar išsivalytų dantis, o tam, kad pasiektų kaulų čiulpus. Jie maistingi ir vertingi. Kita kaulo dalis yra tiesiog pavojinga, nes skyla į labai aštrias daleles, kurios lengvai gali pažeisti skrandį ir žarnyną“, – aiškino pašnekovas.

Net virti kaulai kelia pavojų jūsų numylėtiniui. Veterinaras prisiminė klinikinius atvejus, kai atskilusi aštri kaulo dalelytė, perėjusi per šuns žarnyną ir skrandį, pasiekė širdį. O tokie atvejai baigiasi mirtimi. Taigi, šunų racione, pasak veterinaro, kaulų jokiu būdu neturėtų būti.

S. Jackevičius pabrėžė, kad žalia mėsa šuniui nėra draudžiama ir agresijos, kaip kartais mano žmonės, neskatina. Tiesa, jis rekomenduoja augintiniui duodamą mėsą virti saugumo sumetimais: žalia mėsa gali būti užteršta bakterijomis, kurios gali sukelti keturkojui virškinimo problemų. Tačiau reikia prisiminti vieną esminį dalyką: jeigu palepinote savo šunelį sūrio ar mėsos gabalėliu arba davėte kitą kokį skanėstą, jo maistinės vertės normą reikėtų išskaičiuoti iš jam duodamo dienos raciono. Kadangi šunį, kitaip nei katę, reikia maitinti vieną arba du kartus per dieną, papildomas užkandžiavimas jam arba gresia nutukimu, arba šuns pusryčiai ar vakarienė bus tokie menki, kad jis juos praris akimirksniu ir žiūrėdamas alkanomis akimis graudins jūsų širdį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"