Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kaip stiprinti augintinių gyvūnų imuninę sistemą

 
2017 02 27 17:29
pixabay.com

Keičiantis metų laikams, ypač, kai po žiemos ateina pavasaris, pradeda siausti įvairios infekcinės ligos, nes orai šiuo metų laikotarpiu labai permainingi – vieną dieną šąla, o kitą jau lyja. Todėl, net tik žmonės, bet ir gyvūnai augintiniai yra linkę sirgti ne tik infekcinėmis ligomis, bet ir bendru peršalimu, esant nepastoviai oro temperatūrai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pažymi, kad nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių gyvūnų infekcijas. Todėl, baigiantis žiemos sezonui, visada puolame domėtis savo augintinių imunitetu. Rūpintis ar jis nenusilpo?

Imunitetas – organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis – išsaugoti organizmą ir apsiginti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima. Imuniteto veiklos pagrindas – atpažinti „sava“ ir „svetima“. Šias gyvūnų (ar žmogaus) organizmo apsaugines funkcijas atlieka speciali imuninė sistema, kuri ir lemia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, svetimų audinių, ląstelių, baltymų bei kitų genetiškai svetimų medžiagų – antigenų. Organizmo imuninė sistema skirstoma į dvi grupes: įgimtą (natūralųjį) arba rūšinį ir įgytą imunitetą.

Kokie yra įgimto ir įgyto imuniteto ypatumai?

Įgimtas imunitetas – paveldėtas gyvūnų atsparumas tam tikros ligos sukėlėjui. Gyvūnus nuolat supa įvairūs mikroorganizmai, tačiau daugelis iš jų nėra pavojingi gyvūno sveikatai, nes vienus apsigynimo mechanizmus jis jau turi dar prieš kontaktuodamas su patogenais. Tai fizikiniai ir cheminiai barjerai, audinių ir kraujo fagocituojančios ląstelės – fagocitai, dalis limfocitų, įvairios kraujyje cirkuliuojančios molekulės. Šie apsaugos mechanizmai būdingi įgimtam imunitetui. Tačiau įgimtas (natūralusis) imunitetas nėra tobuliausia ir patvariausia atsparumo forma, nes esant tam tikroms sąlygoms šio imuniteto barjeras gali būti sulaužytas. Dar L. Pasteras įrodė, kad vištos, sumažėjus jų kūno temperatūrai, nugaišta nuo juodligės, kuriai šiaip jau yra atsparios.

Įgimtu (rūšiniu) imunitetu vadinamas negebėjimas susirgti tam tikromis ligomis, būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai, jis yra paveldimas, todėl kartais vadinamas geniniu. Tokio imuniteto pavyzdys yra tai, jog žmonės neserga ligomis, kuriomis serga gyvūnai ar augalai (pvz.: šunų arba kiaulių maras), o daugelis gyvūnų neserga ligomis, kurias sukelia žmonėms patogeniški organizmai (pvz.: skarlatinos, tymų, meningito ir virusinių hepatitų sukėlėjai).

Įgytas imunitetas yra nepaveldimas, jis skirstomas į natūralųjį (poinfekcinį) ir dirbtinį (po skiepų). Jau žiloje senovėje pastebėta, kad asmenys, persirgę tam tikromis užkrečiamomis ligomis, nesusirgdavo, slaugydami arba bendraudami su ta pačia liga sergančiais ligoniais. Taigi, persirgęs žmogus ar gyvūnas tampa atsparus tai ligai, jis įgyja imunitetą. Toks imunitetas yra įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcija ir imunizuojant (vakcinuojant, skiepijant) nuo tos ligos. Kitaip sakant, įgytas imunitetas yra natūralus ir dirbtinis.

Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba vakcinuojant nuo tos ligos. Toks imunitetas išsivysto praėjus po vakcinacijos kelioms arba keliolikai dienų ir išsilaiko keletą mėnesių, o kartais keletą metų.

Pasyvus natūralus imunitetas susidaro labai greitai, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų. Tokį pasyvųjį natūralų imunitetą turi naujagimiai, nes per placentą gauti antikūnai pirmuosius 3–6 mėn. saugo gyvūną nuo bakterinių ir virusinių infekcijų.

Kas alina gyvūnų imuninę sistemą?

Rodos, gerai prižiūrimas augintinis, kuriam skiriamas didelis dėmesys ir teisingas maitinimas, vis tiek dažnai serga. Tai yra pirmieji požymiai, kurie parodo, kad nusilpusi gyvūno imuninė sistema, o priežasčių gali būti daug:

Gyvūnų imuninė sistema jautriai reaguoja į juos supantį pasaulį. Kaip bebūtų keista, tačiau netgi katės ir šunys gali sirgti depresija, kuri stipriai kenkia gyvūnų sveikatai.

Žiemą, sumažėjus deguonies kiekiui organizme, gali susilpnėti imuninė sistema, nes, atšalus orams, gyvūnai rečiau išvedami pasivaikščioti į lauką.

Bet kuriuo metų laiku, gyvūnų imuninė sistema jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Stiprus šaltis arba didelis karštis bei sausas ar drėgnas oras neleidžia gyvūnų organizmo imuninei sistemai sėkmingai kovoti su pavojingomis bakterijomis.

Neteisingas mitybos racionas. Gyvūnui kartais būtina pakeisti racioną, pridedant ar pašalinant iš jo kai kuriuos komponentus. Šuns ar katės organizmui dažnai gali trūkti ląstelienos, ypač jeigu šuo ar katė neturi galimybės išeiti į lauką ir paėsti žolės (ypač žiemos metu).

Organizmo imuninę sistemą ypač neigiamai veika žarnyno problemos. Atstatyti žarnyno veiklą prireikia daug laiko.

Niekas taip nesilpnina gyvūnų organizmo, kaip judėjimo trūkumas. Rekomenduotina išvesti gyvūną pasivaikščioti į lauką ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.

Gyvūnų medikamentinis gydymas, naudojant preparatus, gali nusilpninti šuns ir katės imuninę sistemą. Ypač, jeigu preparatai duodami be recepto, nepasitarus su veterinarijos gydytoju, o pagal draugų ar žurnale perskaitytus patarimus.

Ką daryti, kad gyvūno imuninė sistema būtų stipri?

Gyvūnų imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik prasidėjus žiemai, bet ir ištisus metus. Visų pirma, gyvūnus reikia dažniau vesti pasivaikščioti į lauką, gerai vėdinti patalpas, keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais praturtintais pašarais. Žinoma, gyvūno imunitetui turi įtakos ir paveldėta sveikatos būklė, ir kokie išoriniai faktoriai galėjo paveikti vystymąsi. Šie apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu imunitetu.

Jeigu gyvūno organizmo imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką gyventi organizme, nesukeldamos infekcijos. Pasak dr. Ingridos Jacevičienės, kad gyvūnų organizmo imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. Tuomet mikroorganizmai nepajėgs sukelti ligos, jie bus nukenksminti ir pašalinti iš organizmo. Tačiau, jeigu organizmo apsaugines funkcijas atliekanti speciali imuninė sistema yra nusilpusi, tada prasideda ligos. Todėl nereikėtų pamiršti gyvūnų vakcinacijos nuo infekcinių ligų, nes šuns ar katės organizmas bet kuriuo metų periodu yra imlus įvairioms specifinėms infekcinėms (virusinėms) ligoms.

Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikroorganizmų. I. Jacevičienė pastebi, kad infekcinių ligų imunoprofilaktika yra vienintelis efektyvus būdas, padedantis kontroliuoti ir išvengti gyvūnų susirgimo ir infekcinių ligų plitimo (pasiutligės). Prieš imantis radikalesnių priemonių (t. y. vakcinacijos) pirmiausia patariama kreiptis į veterinarijos gydytoją ir išsiaiškinti ar gyvūnas yra sveikas.

Nepamirškime, kad fizinis gyvūno aktyvumas, tai vienas iš efektyvių būdų išlaikyti stiprų ir sveiką gyvūno imunitetą. Stenkimės ne nuslopinti augintinio organizmo apsaugos veiksnius, o juos stiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą ir Jūsų gyvūnas bus sveikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"