Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Karštymetis

 
2017 05 17 15:13
Tulžio Ašakos nuotraukos

Pavasarį taip nutinka – tenka pabuvoti sode. Bet ramybės ten dabar nerasi – darbų darbelių... Sodink, akėk ar kokį kitą mėšlą vartyk. Tokios procedūros manęs niekada nedžiugino. Net varnėnai inkiluose, ką tik išsiritę, maži ir tie supranta – vos priartėju prie inkilo, čirškia ir cypia: mulki mulki, žioply žioply, ką tu tokią šiltą ir saulėtą dieną veiki sode? Apsimetu, kad negirdžiu ir sprunku į šalį, bet ten – kitas inkilas ir iš ten vėl: pusgalvi, pražiopsosi visas pavasarines lydekas.

Tokio psichologinio spaudimo nesitikėjau, o jo poveikis buvo milžiniškas. Kitą dieną jau žvejojau. Tokiam kaip aš nereikia ilgai ieškoti priežasties žvejoti. Šį kartą kalti buvo varnėnai. Garbės žodis jie. Nebūčiau važiavęs, juk neseniai žvejyboje buvau.

Susisiekiau su ne vienoje žūklėje patikrintu draugužiu ir išbildėjome prie ežero. Jo įkalbinėti daug nereikėjo, nes anas dėstė savo mintis protingai, argumentuotai, panašiai kaip varnėnai sode.

Be didelių nuotykių greitai nubirbinom prie ežero ir ilgai nesikuitę jau raižėm jo vandens paviršių. Per paskutinę žūklę gerai pašalau nagus, todėl pasiėmiau ir šiltą kepuraitę ir pirštinaites ir arbatėlės, bet akivaizdu, kad šiandien reikėjo labiau investuoti ne į arbatą, o į kažką putojančio ir gaivinančio. Saulė jau iš pat ryto buvo išsišiepusi iki ausų ir šildė visus nuoširdžiai, su užsidegimu, matėm, kad šiltų rūbų nebeprireiks, nes šiandien gali būti ne tik šilta, bet ir karšta. Pagaliau pavasaris! Čiulba ulba iš džiaugsmo šylantys kaulai.

Žūklę pradėjom didelėje seklioje įlankoje. Plotas didelis, todėl pirmą pusvalandį sugaišom bandydami surasti, kur šiandien lydekiūkščiai susispietę. Radom! Naujoje vietoje pirmu metimu pagavau nedidelę lydeką, o kolega sakė jautęs vieną krimstelėjimą.

Entuziazmo padaugėjo ir kitoje vietoje tikėjomės bent tokio pat rezultato. Tačiau – tyla. Keičiam voblerį po voblerio – tyla. Tik atidžiau įsistebeiliję į masalus pastebėjom, kad paskui kai kuriuos iš jų atseka lydekos. Pakeiti spalvą – ir vėl kaip jų kaip nebūta. Yra, aktyvios, bet nekimba. Kaip visada?

Štai vėl mano masalą atseka net dvi mažytės lydekaitės, bet nė viena negriebia. Tai ko joms reikia? Vėl skrieja į vandenį naujų masalų arsenalas, bet be lydekų „pakosėjimų“ į voblerį nieko neišspaudėm. Kol viena vis gi neišlaikė – ir žiebė. Būna ir stipresnių žiebimų, bet kitos visai nelietė voblerių, o šita užkibo, todėl tegul bus – „žiebė“. Kolega išmąstė, kad lydekos nekimba, todėl esą jeigu ir užkibo, tai greičiausiai didžiažiotis ešerys „bass‘as“, mat gaudžiau su „bassday“ masalu. Taip, čiupo auksinį ešerį. Šiemet jis kažkoks madingas – ėmė dominuoti mano žūklėse.

Abu nusprendėme perstatyti valtį kitaip ir pasiūlyti masalus lydekoms iš kitos pusės. Sprendimas pasiteisino. Taukšt, taukšt – aš pagavau dar dvi. Taigi, masalą jau lyg ir suradau, o kolega dar ieškojo.

Kitose kibiose vietose veiksmas vyko gana panašiai. Pagaudavau tai vieną, tai dvi. Kartais lydekos tik grybštelėdavo, bet kolegai sekėsi tikrai prasčiau. Jis pagaudavo rečiau ir vis su kitu vobleriu, todėl blaškėsi neapsispręsdamas, kurį naujoje vietoje sviesti. O aš vis tą patį auksinį ešerį brukau ir neapsigavau. Tiesa, keletą lydekų sugavau kitais masalais, bet į dienos pabaigą „ešerio“ dėka razultatas jau buvo 5:18 mano naudai ir iki gėdingo sutriuškinimo liko vos pora galvų.

Kažkaip jau ir nepatogu buvo kaskart prašinėti nufotografuoti mano laimikius, todėl paskubom nupleškinau kelias pats, nes ir pačiam buvo gaila sugaišto laiko – juk čia ne foto ateljė, o azartiška žūklė galų gale.

Nauja vieta, ir vėl jaučiu, kad kažką kliudžiau. Dievaži, kaip Biliūnas! Užkibo padori, varžovą galutinai nokautavusi lydeka. Panašiai turbūt jaučiasi laimėjusieji „Eurovizijoje“ – euforija. Lydekos šiandien tikrai kimba!

Gaila, bat patikrinome visas geras vieteles ir žūklė baigėsi. Po tokios žvejybos jaučiausi tikrai atsigavęs ir numalšinęs per žiemą ir visą šaltą pavasarį susikaupusį troškimą smagiai pažvejoti. O draugui buvau jau nebe toks ir draugas. Dar ir alaus skardinę iš jo iškaulijau, nes jam jau buvo vis tiek.

Grįžom į krantą palengva velkiaudami, ir atsitik tu man tokiam netikėtumui – pagavau dar vieną lydeką. Jau kai kimba, tai kimba.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"