Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Keturkojis senjoras reikalauja rūpesčio

 
2016 03 19 6:00
Garbaus amžiaus sulaukusį šunį ima kamuoti įvairios ligos.
Garbaus amžiaus sulaukusį šunį ima kamuoti įvairios ligos. petsworld.in nuotrauka

Jakovo veterinarijos centro vadovas Jakovas Šengautas per savo praktiką gydė ir padėjo sveikai gyventi tiek jauniems, tiek garbaus amžiaus gyvūnams. Veterinaras pataria, kaip užtikrinti gyvenimo saulėlydį išgyvenančiam šuniui visavertę būtį.

„Senatvė užklumpa visus. Tačiau mums, žmonėms, labai reikia pagalvoti, kaip turėtų pasikeisti mūsų, kaip šunis auginančių šeimininkų, elgesys ir šuns priežiūra jiems sulaukus garbaus amžiaus. Ką galime padaryti, kad užtikrintume gyvūnui ne tik kuo ilgesnę gyvenimo trukmę, bet ir jo kokybę“, – sakė veterinarijos mokslų daktaras.

Amžius priklauso nuo dydžio

Pasak J. Šengauto, kuo didesnis šuo, tuo greičiau jis sensta. Čichuachua ar Jorkšyro terjero veislės šunį veterinarai senjoru vadina, kai jis sulaukia devynerių, dešimties metų, o kalbėdami apie dogą ar senbernarą terminą „senjoras“ pradeda vartoti jau nuo septynerių metų. „Reikia prisiminti, kad kuo mažesnis šuo, tuo jis ilgiau gyvena. Minėtų mažųjų veislių šunys be didesnių problemų išgyvena penkiolika metų, o, tarkim, trylika metų vokiečių aviganiui jau yra labai garbus amžius“, – tikino veterinaras.

Jis priminė, kad šuns amžius žmogaus metais skaičiuojamas dauginant iš septynių: dešimties metų šuo amžiumi atitinka septyniasdešimties metų asmenį. Tačiau, anot veterinaro, retas dogas išgyvena daugiau nei dešimt-dvylika metų, o kišeniniai dekoratyviniai šunyčiai būna guvūs ir sulaukę šimto bei daugiau žmogaus metų.

Jakovas Šengautas: "Gyvūno senatvė nėra pats maloniausias gyvenimo etapas, todėl žmogus turėtų padėti augintiniui nugyventi šį tarpsnį oriai ir kokybiškai."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Jakovas Šengautas: "Gyvūno senatvė nėra pats maloniausias gyvenimo etapas, todėl žmogus turėtų padėti augintiniui nugyventi šį tarpsnį oriai ir kokybiškai."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Senatvinės ligos

Veterinaro teigimu, skirtingo amžiaus šunys turi skirtingų poreikių, ir to reikėtų neužmiršti šeimininkui. Augančio šuns organizmui raumenų masės didėjimui reikia daug proteinų, o „senjorui“ proteinų perteklius gali sukelti inkstų ligas. Todėl senstančiam šuniui reikia keisti mitybos racioną. Daugelis pašarų gamintojų pagyvenusiems šunims turi specialaus ėdalo, užtikrinančio jų fiziologinius poreikius. „Kitas dalykas, kad skirtingo dydžio ir veislių šunis kamuoja nevienodos ligos. Didelių veislių atstovus senatvėje kamuoja sąnarių skausmai, o tai nebūdinga mažiems šuneliams. Dėl savo lengvo svorio jie sąnarių ligų paprastai išvengia net senatvėje“, – teigė veterinaras.

Jis pataria nuolat tartis su savo veterinaru dėl tam tikrai veislei būdingų ligų, tirti šunį ir užsiimti galimų negalavimų profilaktika. Veterinaras apgailestavo, kad šunų šeimininkai labai dažnai nesuvokia, jog rūpintis savo augintinio sveikata reikia nuolat, o ne tada, kai liga jau įsisenėjusi. „Žmogus gali pasiskųsti artimiesiems, kad pradėjo blogėti savijauta, paskauda krūtinę, atsirado koks nors gumbelis, greitai pavargsta, o gyvūnas nepasiskųs. Dažniausiai žmogus savo šuns ligą pastebi tada, kai ji jau yra labai pažengusi. Todėl tikrai reikėtų kuo daugiau dėmesio skirti senyvo amžiaus šunų ligų profilaktikai“, – ragino J. Šengautas.

Pastebėjus, kad didelis šuo sunkiai keliasi iš guolio, jam reikia laiko „išsivaikščioti“, reikėtų nedelsti ir apsilankyti pas veterinarą. Yra pakankamai vaistų, kurie labai palengvina negalavimų simptomus, pratęsia kokybišką šuns, o drauge ir jo šeimininko gyvenimą ir bendravimą. Numalšinus senatvinius skausmus augintinis dar gali būti gana aktyvus. „Reikia stengtis padėti šuniui. Gyvūno senatvė nėra pats maloniausias gyvenimo etapas, todėl žmogus turėtų padėti savo augintiniui nugyventi šį tarpsnį oriai ir kokybiškai“, – įsitikinęs veterinarijos mokslų daktaras.

Parengta bendradarbiaujant su veterinarijos mokslų daktaru, Jakovo veterinarijos centro vadovu Jakovu Šengautu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"