Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kiaulytė, bet ne kiaulė

 
2016 02 27 6:00
Jūrų kiaulytės – vegetarės, jų racionas susideda iš šieno, grūdų ir daržovių.  ohmymag.com nuotrauka

Jūrų kiaulytės kilusios iš Andų kalnų regiono, kur ir dabar laikomos maistui, o nuo XVI amžiaus Europoje jos auginamos kaip naminiai gyvūnėliai. Šie žvėreliai aktyvūs dieną. Jūrų kiaulytės yra protingos, labai taikios, greit pripranta prie žmogaus, gali išmokti kai kurių komandų, pavyzdžiui, atbėgti pakvietus.

Tinkamai prižiūrimas gyvūnėlis ilgai džiugins savo šeimininką – jūrų kiaulytės gali gyventi 8–10 metų.

Kai kurie faktai apie jūrų kiaulytes, arba kitaip vadinamas Gvinėjos kiaulytes, žinomi daugeliui. Na, tarkime, tai, kad jos neturi beveik nieko bendra su kiaulėmis. Tiesa, jos netgi nėra kilusios iš Gvinėjos ar Naujosios Gvinėjos, o iš Andų kalnų, esančių Pietų Amerikoje, kur prieš tūkstančius metų mūsų protėviai šiuos graužikus augino maistui. Vis dėlto kai kurie faktai nežinomi net ir jūrų kiaulyčių augintojams.

Prausimosi ypatumai

Jūrų kiaulytės gamina specifinį balkšvą skystį, tekantį iš akių vokų kampučių. Pastebėję tokį skystį, neišsigąskite – jis reikalingas jų kailiui prižiūrėti. Šio skysčio galite niekada ir nepastebėti, nes, vos tik pasirodęs, jis iškart panaudojamas pagal paskirtį. Priekines letenėles suvilgę skysčiu, gyvūnėliai išsitepa savo snukutį aplink akis ir taip nusiprausia.

Jūrų kiaulytės – vegetarės, jų racionas susideda iš šieno, grūdų ir daržovių. Tinkamai šeriamos jūrų kiaulytės neturėtų kentėti dėl vitaminų ar mineralinių medžiagų trūkumo. Pagrindinę raciono dalį turėtų sudaryti specialus sausas ėdalas. Šiuos mišinius galite pagerinti natūraliais produktais, tokiais kaip vaisiai, morkos, kiaulpienių lapai, obuolių gabalėliai ir pan.

Jūrų kiaulytę reikia šerti 2–3 kartus per dieną tuo pačiu laiku. Narvelyje turėtų būti speciali girdyklė su vandeniu, kurį reikėtų keisti kasdien. Jūrų kiaulyčių dantys auga visą laiką, tad joms reikėtų duoti kietų skanėstų, kuriuos galėtų graužti. Tai gali būti medžių šakelės, kreida ar speciali druska.

Karštis nepatartinas

Jūrų kiaulytės kūno temperatūra yra nuo 37,2 iki 39,4 laipsnio Celsijaus. Kadangi tai kur kas aukštesnė temperatūra nei žmogaus, būtina žinoti, kad ir karštį jos pakelia sunkiau nei žmogus. Nepalikite savo keturkojų graužikų tiesioginiuose saulės spinduliuose ar patalpoje, kurioje tvanku ir karšta, pavyzdžiui, automobilyje. Šie augintiniai bijo skersvėjų, reikia saugoti, kad neperšaltų.

Jūrų kiaulyčių higiena kartkartėmis reikia pasirūpinti. Jų, ypač ilgaplaukių, kailiuką reikėtų pašukuoti. Retkarčiais dera patrumpinti nagų galiukus.

Jūrų kiaulyčių patinai gali gyventi viename narvelyje ir nesipykti. Nors ilgai manyta, kad du patinai būtinai susipeš, tačiau į bendrą narvelį uždaryti šiuos augintinius reikia ne pagal lytį, o pagal būdą. Tiek jūrų kiaulyčių patinai, tiek patelės gali urgzti ir net kailį pašiaušti norėdami parodyti savo dominavimą. Urgzdami ir skleisdami vibruojantį garsą gyvūnėliai ima linguoti klubais pirmyn atgal.

Jūrų kiaulytės yra draugiškos, niekada nekanda (nebent jei yra kankinamos). Yra ramios, greitai pripranta prie žmogaus. Bendrauja cypdamos, burbdamos, kalendamos dantimis. Jei dažnai cypia be priežasties, kol laikomos ant rankų, reikėtų neliesti užpakalinės kūno dalies ar pilvo – seniau plėšrūs paukščiai jūros kiaulytes gaudydavo už užpakalinės pilvo ir nugaros dalies, todėl išliko toks instinktas.

Parengė GODA AMBRAZAS

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"