Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Klimatologas: tokio rugsėjo neturėjome 50 metų, tikroji žiema – po Kalėdų

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tokio lietingo rugsėjo kai kuriuose šalies regionuose nebuvo 50 metų, LRT.lt sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas. Tačiau dabar, pasak jo, šalį jau turėtų aplankyti giedresni orai.

Šalies ūkininkai rimtai sunerimę dėl gausių kritulių, o ekstremalią situaciją yra paskelbusios daugiau nei penktadalis iš 60 Lietuvos savivaldybių. Premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude`ą Junkerį su prašymu kompensuoti nuostolius, kuriuos šalies ūkininkai patyrė dėl pasėlius nusiaubusių liūčių. Skaičiuojama, kad Lietuvos grūdų derlius šį sezoną bus 4,7 proc. menkesnis nei praėjusiais metais, o iš viso dėl liūčių šalies ūkininkai patyrė dešimtis milijonų eurų nuostolių.

Gausus lietus Lietuvą merkia nuo vasaros pabaigos. Klimatologas D. Valiukas interviu LRT.lt teigia, kad kai kuriose šalies vietovėse gruntas persisunkęs drėgme ir krituliai net nebesusigeria. „Dalyje Lietuvos [...] tokio lietingo rugsėjo nėra buvę 50 metų“, – teigia pašnekovas.

– Pone Valiukai, kai kuriuose šalies regionuose lyja ne pirmą savaitę. Ką rodo statistika, ar kritulių kiekis jau viršija metines normas?

– Krituliai, kalbant apie normas, Lietuvoje pasiskirstę gana netolygiai. Vakarinėje šalies dalyje rugsėjį ir spalį kritulių paprastai būna daugiau, o centrinėje – mažiau. Kol kas galime kalbėti tik apie spalio pradžią, nes šis mėnuo dar tik įpusėjo. Lietus yra užsitęsęs nuo rugsėjo, bet jei pažiūrėsime į prognozes, dabar numatoma, kad lietus po truputį turėtų liautis ir gausių kritulių nebeturėtų būti.

Kalbant apie rugsėjį ir kai kuriuos regionus, tai iš tiesų dalyje Lietuvos, pavyzdžiui, Panevėžyje, Biržuose, Dotnuvoje, Raseiniuose, tokio lietingo rugsėjo nėra buvę 50 metų. Telšiuose, Klaipėdoje taip pat buvo rekordiškai lietingas rugsėjis. Tuo metu pietinėje ir pietrytinėje Lietuvoje situacija šiek tiek geresnė ir tokių gausių kritulių nebuvo.

Vilniuje rugsėjį registruota 76 mm kritulių, kai įprastai būna 66 mm. Jei ieškotume rekordų, galime prisiminti 1990-uosius, kai Vilniuje kritulių buvo 148 mm. Bet kalbant apie Rytų Lietuvą, reikėtų prisiminti ir rugpjūtį – jis buvo specifiškas. Lietuva buvo padalinta tarsi į dvi dalis – vakarinę ir rytinę. Vakarinėje kritulių buvo mažiau, nei įprasta, rytinėje – kur kas daugiau. Gruntas yra persisunkęs drėgme, pripildytas ir krituliai nebesusigeria.

Rudenį kartais slenka tokios ciklonų grupės su krituliais, kurie būna įkyrūs, bet šis laikotarpis yra užsitęsęs nuo rugpjūčio iki pat spalio.

– Ar tai klimato kaitos padarinys, ar yra ir kitų priežasčių?

– Taip, klimato kaita yra viena iš priežasčių. Kintant klimatui svarbų vaidmenį vaidina ir vandenyno lygio kilimas. Vyksta cirkuliacinių procesų persiskirstymas, o vėliau vienokios ar kitokios oro masės, ciklonai ir anticiklonai atkeliauja pas mus. Klimato kaita – ne tik oro temperatūros kilimas, bet ir tokių reiškinių stiprėjimas ir kontrastingumas. Gali iškristi labai gausių kritulių per vieną valandą, dieną ar mėnesį, o vėliau gali sekti laikotarpis, kai kritulių bus mažai.

– Ar dabar turėtų lietus liautis ir ateiti šilumos pliūpsnis?

– Žvelgiant keturias savaites į priekį, pirmąją savaitę bus atšilimas ir mažiau kritulių, o į mėnesio pabaigą pagal dabartines tendencijas numatoma, kad kritulių kiekis turėtų būti artimas įprastinėms normoms.

– Ką galėtumėte pasakyti dėl temperatūros – kokia vidutinė spalio temperatūra Lietuvoje?

– Lyginant su ankstesniais metais, ruduo gana įprastas. Bet jei spalį palyginsime su praėjusių ir dar ankstesnių metų [spalio mėnesiais], jie buvo maždaug 2 laipsniais vėsesni. Šis spalis numatomas artimas daugiametei normai, kuri Lietuvoje siekia 7,2 laipsnio.

– Ar jau turėjome bobų vasarą, ar ji dar tik pakeliui? Žmonės galvoja, kad bobų vasara buvo praėjusią savaitę, kai vyravo gražūs orai, nors su šalnomis.

– Ne, bobų vasaros dar neturėjome. Turėjome tokius šiltus orus, kuriuos kai kas norėjo vadinti bobų vasara, bet klimatologinės bobų vasaros, kuri susijusi ne tik su šiltu oru, bet ir su tam tikra atmosferos cirkuliacija, atslinkusiais šiltais orais nuo Azorų salų, dar neturėjome.

– Nors dar tik įpusėjo ruduo, galbūt jau galite pasakyti, kokia prognozuojama žiema?

– Prognozės vis tikslinamos ir atnaujinamos. Pagal dabartines tendencijas numatoma, kad turėtų būti šilčiau už mums įprastas sąlygas, šilčiau nei daugiametės normos. Bet paskutiniais dešimtmečiais visada buvo šilčiau. Kalbant apie bendrą metų šiltėjimą, žiema šiltėja labiausiai. Tai ir ši žiema kol kas numatoma šiltesnė.

– Kada ji turėtų prasidėti? Kaskart, atrodo, ji prasideda vis vėliau.

– Teisingai pastebėjote, kad žiemos vis pasistumia tolyn, taigi tikroji žiema prasideda tik po Kalėdų. Žiūrint į būsimos žiemos prognozes, didelių nuokrypių nenumatoma.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"