TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Kormoranai kuria naują oazę pajūryje

2016 04 29 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Bene prieštaringiausiai vertinami žuvimis mintantys paukščiai didieji kormoranai ėmė okupuoti naują teritoriją. Šiemet jie būriais pasirodė Pajūrio regioniniame parke (PRP), unikalaus Plocio ežeriuko pakrantėse.

„Prieš ketverius metus matydavome tik pavienius paukščius, o dabar juos skaičiuojame šimtais. Nustebino, kad didieji kormoranai Plocio apyežerio juodalksnyne pasirodė taip anksti, balandžio mėnesį, nes anksčiau jie gausiau atskrisdavo tik birželį. Tikrai neketiname vaikyti šių paukščių“, – LŽ sakė PRP direktorius Darius Nicius.

Pagyvina aplinką

Bene labiausiai Lietuvoje linksniuojami Kuršių nerijos kormoranai. Prie Juodkrantės yra didžiausia jų kolonija, perėjimo vieta, kurioje gyvena per 3 tūkst. porų.

Vien žuvimis mintantys sparnuočiai savo išmatomis naikina sengirę, džiovina medžius ir ieško sveikų lizdams sukti, taip plėsdami savo valdas į šiaurę, Juodkrantės link. Siekiant išvengti sengirės žūties ir neleisti kolonijai priartėti prie miestelio, ne pirmus metus kormoranai petardomis baidomi nuo dėčių ir taip sutrukdoma išsiristi jaunikliams.

Vietos žmonės keiksnoja šiuos paukščius: esą jie išgaudo Kuršmarių žuvis, naikina šimtamečius medžius ir teršia aplinką. Todėl vis gausėjantis kormoranų desantas naujoje vietoje, prie Plocio ežero, jau ėmė kelti susirūpinimą turistams.

„Mėgstu dviračių taku nuvažiuoti iš Palangos į Klaipėdą ir grįžti. Takas eina palei netoli Karklės esantį Plocio ežeriuką. Šioje vietoje pamatęs kormoranus sunerimau. Negi ir čia bus okupuotas miškas, sudžius medžiai, o turistams teks kęsti smarvę?“ – stebėjosi LŽ skaitytojas Marius.

Kitaip nei Juodkrantėje, Pajūrio regioniniame parke besikuriančių kormoranų baidyti nesirengiama.Deniso Nikitenkos nuotrauka

Savo ruožtu PRP vadovas D. Nicius pripažino, kad Plocio ežeriuko šiaurinėje dalyje kormoranų išties gausėja. „Anksčiau matydavome tik vieną kitą, o dabar jų ten šimtai. Galiu patikinti, kad džiaugiamės kormoranais, nes jie Plocio ežeriukui suteikia gyvybės. Lizdų šie paukščiai nesuka, o didelės vertės neturintis juodalksnynas tampa vis populiaresne jų tupykla“, – pasakojo jis.

Esą Plocio gamtiniame rezervate, kuriame vaikščioti be gamtininkų palydos draudžiama, besikuriantys jūrų krankliai jokios žalos gamtai nepadarys.

„Pačiame ežeriuke žvejoti žmonėms draudžiama. Jame tikrai nėra labai daug žuvų, tad, tikėtina, intensyviausiai kormoranai medžioja už kelių šimtų metrų esančioje Baltijos jūroje. Jie gaudo invazinės rūšies žuvis – grundalus, kurie padaro daug žalos ekosistemai. Tad didžiųjų kormoranų petardomis nevaikysime, priešingai, manome, kad turistams bus dar įdomiau stebėti aplinką iš ornitologinės stebyklos. Net jei kormoranai prie Plocio ežeriuko pradės sukti lizdus, į tai žiūrėsime teigiamai“, – sakė PRP direktorius.

Gamtininkai tikina, kad paukščių negalima skirstyti į gerus ir blogus, nes pati gamta palaiko rūšių balansą.

Perėjimo vietos nemato

Ne vienus metus didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimu Juodkrantėje užsiimantis gamtininkas Saulius Rumbutis LŽ sakė, kad PRP šie paukščiai kolonijos nesukurs.

„Prieš keletą metų prie Plocio pastebėti pavieniai kormoranai, o dabar kasmet jų ten gausėja. Vadinasi, paukščiams tiko aplinka, gera mitybinė bazė, jų gali gausėti ir toliau. Tačiau ar jie ten perės, sunku pasakyti. Manau, kad ne, nes tam reikia ypatingų sąlygų. Manau, Plocio rezervate formuojasi nuolatinė, ilgametė kormoranų tupykla, poilsio ir nakvynės vieta, o tokių Lietuvoje yra šimtai“, – kalbėjo jis.

S. Rumbutis pripažino, kad ir tupyklų medžiai netrukus nudžiūva, lieka tik pliki strampai. „Tačiau tokiose tupyklose atsiveria galimybės kurtis kitų rūšių paukščiams. Nudžiūvusių medžių kamienuose uoksus išsikala geniai, jei medžiai storesni – ir meletos. Apleisti uoksai privilioja į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų karvelių uldukų. Tad iš pažiūros mirusių medžių masyvas pritraukia naujų gyvybės formų“, – teigė jis.

PRP gamtininkai pastebėjo, kad kormoranų tupykloje lizdą jau susikrovė pilkieji garniai.

Paklaustas, ar kormoranai gali pradėti sukti lizdus palyginti žemuose, liaunuose juodalksniuose, kokie auga prie Plocio ežero, S.Rumbutis atsakė teigiamai.

„Kormoranui lizdui krauti nebūtinai reikia didelių, senų medžių, kaip Juodkrantės sengirėje. Pavyzdžiui, Rusnės saloje jie peri palyginti liaunuose juodalksniuose. Akcentuosiu, kad tupyklos negalima vadinti kolonijos užuomazga. Mums per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje žinomas tik vienas naujos kolonijos su lizdais susikūrimas: minėtoje Rusnės saloje. Kormoranai ėmė ten perėti dėl baidymų Juodkrantėje. Tačiau tupyklų be lizdų Lietuvoje – daugybė“, – tikino ornitologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"