TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Kyla ginti upių

2015 10 30 6:00
Vandens įstatymas draudžia statyti naujas hidroelektrines ant Lietuvos upių. LŽ archyvo nuotrauka

Nors įstatymai šiuo metu neleidžia ant Lietuvos upių statyti hidroelektrinių, apsukrūs verslininkai nenuleidžia rankų ir vizijose jau mato užtvenktą Nerį prie Gegužinės kaimo (Kaišiadorių r.) ir ten pastatytą hidroelektrinę.

Vos „Lietuvos žinios“ prabilo apie garsių Lietuvos kultūros ir meno žmonių protestą prieš politikų užmojus leisti verslininkams tvenkti šalies upes, redakcija sulaukė pranešimų, kad Kaišiadorių, Jonavos bei Širvintų rajonuose kažkas supirkinėja žemę prie Neries ir sudarinėja sutartis su sklypų savininkais dėl užliejamos pakrantės nuomos.

Kalba nenoriai

Kaip LŽ pasakojo Zūbiškių kaime (Kaišiadorių r.) gyvenanti Angelė (moters vardas pakeistas – aut.), šį rudenį tiek šio kaimo, tiek gretimų kaimų, esančių abipus Neries, gyventojus pradėjo lankyti vienos Vilniaus bendrovės atstovai ir įtikinėti išnuomoti žemę, kuri ribojasi su upe. Esą partnerių iš Skandinavijos remiami verslininkai ketina investuoti 50 mln. eurų – pastatyti užtvanką ir įrengti hidroelektrinę.

Todėl dalis gyventojų turimos žemės bus užlieta, nes pakils upės vanduo. Žmonės raginti sklypus, kurie atsidurs po vandeniu, išnuomoti 99 metams. „Jie atsiveždavo planus ir aiškindavo, kad su tokiais norais yra supažindinti rajono savivaldybės vadovai, jie tam neva pritarė“, – pasakojo Angelė.

Anot jos, daugelis paprastų kaimo gyventojų, turinčių sklypus prie Neries, sutiko išnuomoti dalį žemės, nes ji beveik nenaudojama. Kurie iš gyventojų jau yra pasirašę nuomos sutartis, Angelė negalėjo pasakyti – kaimo gyventojai apie tai net tarpusavyje vengia kalbėtis. Pasirašantieji tokias sutartis įsipareigoja laikytis konfidencialumo.

UAB „Investavimo galimybės“ direktorius Valdas Žiogelis (pirmas iš dešinės) neslepia užmojų tvenkti Nerį. / LŽ archyvo nuotrauka

Sutartys – tarsi garantinis raštas

LŽ kalbintas UAB „Investavimo galimybės“ direktorius Valdas Žiogelis neslėpė, kad jos atstovai lanko kai kurių Kaišiadorių, Jonavos ir Širvintų rajonų kaimų gyventojus. Jo teigimu, šiuo metu rengiama galimybių studija užtvenkus Nerį pastatyti Liudvikiškių hidroelektrinę prie Gegužinės kaimo (Kaišiadorių r.).

„Kalbamės su žmonėmis, ar jie tam pritartų. Jei pritaria, aiškinamės, kiek būtų užliejamos jų turimos žemės. Jei susitariame, užliejamą plotą iš jų išsinuomojame“, – pasakojo V. Žiogelis. Jis neslėpė, kad nuomos sutartys yra tarsi garantinis raštas, kad žemių savininkai tikrai pritaria hidroelektrinės statybai.

Bendrovės direktoriaus tikinimu, planuojama hidroelektrinė būtų 4–7 megavatų galingumo. Kokio tiksliai, esą priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo. Jame turėtų atsispindėti ir tai, kiek galima pakelti Neries upės vandenį – 3, 4, o gal net 5 metrus. Anot pašnekovo, upės plotis ją užtvenkus turėtų pakisti nedaug – ten, kur jis dabar yra 100–130 metrų, būtų iki 200 metrų. „Šioje vietoje statyti hidroelektrinę labai palanku – krantai yra palyginti statūs“, – teigė V. Žiogelis.

Anot jo, užtvenkus upę atsigautų laivyba, padidėtų žuvingumas, rastųsi daugiau galimybių pakrantėse įrengti patrauklesnes kaimo turizmo sodybas.

V. Žiogelio tvirtinimu, šiuo metu sudarytos nuomos 99 metams sutartys su beveik 70 proc. gyventojų, kurių žemes pastačius užtvanką gali užlieti upės vanduo. Iš žmonių, kurių sklypai patektų į būsimos hidroelektrinės teritoriją, žemė yra išperkama. „Dabar mokame dalį pinigų, o kitus jie gaus, kai prasidės statybos. Jei statybų nebus, grąžinti pinigų nereikalausime. Tai bus mūsų įmonės nuostoliai“, – kalbėjo direktorius.

Neturi nuomonės

Verslininkai apie savo siekius jau yra papasakoję rajonų vadovams. Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus prasitarė, jog merijos atstovai atliko tik tarpininko vaidmenį – norėjo, kad projekto sumanytojai viešai pristatytų savo planus, o gyventojai išgirstų atsakymus į rūpimus klausimus.

„Kol kas nereiškiame savo nuomonės, reikėtų tokios hidroelektrinės ar ne. Dabartiniai įstatymai tokių galimybių nesudaro, todėl šio reikalo ir nesvarstome“, – aiškino jis.

Jonavos rajono vicemeras Eugenijus Sabutis prisipažino, kad projekto pristatymas vyko ir šioje savivaldybėje. „Prašėme mums pateikti per susitikimą rodytas skaidres, tačiau paaiškėjo, kad tai – konfidenciali medžiaga. Tad galbūt ir tai, kas kalbėta per susitikimą, taip pat konfidencialu“, – svarstė jis.

Pasekmės – vaikams ir anūkams

Užtvenktos Neries vanduo, pirminiais skaičiavimais, gali užlieti apie 7 kilometrų ruožą aukščiau užtvankos. Vanduo išsilietų ir į Rusių kaimo žemes. Šio kaimo bendruomenės „Rusių pakrantė“ pirmininkė Nemira Abloževičienė pasakojo, kad nemažai gyventojų, kurių žemės sklypai „atsiremia“ į upę, jau yra sutikę su UAB „Investavimo galimybės“ siūlymu ir pasirašę žemės nuomos sutartis.

„Ne visi kaimo žmonės supranta, kokias gamtos vertybes turime. Todėl nesunku juos įkalbėti, kad pasirašytų sutartis. Nepadėjo aiškinimai ir patarimai nepasiduoti vilionėms, už kurių nežinia kas slypi“, – sakė N. Abloževičienė.

Jos manymu, jei iš tikrųjų bus statoma hidroelektrinė, pasekmes gyventojai pajustų palyginti greitai, nes vanduo priartėtų tiek prie jų pastatų, tiek prie dirbamų laukų. Be to, kai kuriuose šlaituose vyrauja žvyras. Neatmetama tikimybė, kad jis pajudėtų ir pradėtų slinkti, ypač per ledonešius.

„Sutartyse gyventojai pasirašo, jog neturės jokių pretenzijų dėl pasekmių, susijusių su hidroelektrinės statyba ir eksploatavimu. Sutartys sudaromos 99 metams, tad įsipareigojimai liks ir vaikams, ir anūkams. Galimybių nutraukti jas beveik nėra“, – pažymėjo bendruomenės pirmininkė.

N. Abloževičienė pridūrė, jog žemę išnuomoję žmonės apsunkina ir galimybes kada nors ją parduoti. Jau nekalbant apie tai, kad pirmiausia teks pasiūlyti žemės sklypą pirkti pačiam nuomininkui.

Nuostatos tik griežtės?

Kad verslininkų užmojai taptų realybe, reikia keisti Vandens įstatymą, draudžiantį statyti naujas hidroelektrines ant Lietuvos upių. V. Žiogelis teigė jau nelabai tikintis, kad šios kadencijos Seimas sutiktų tai padaryti. Bet po metų vyks naujo Seimo rinkimai, o tuomet – kas žino...

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų išteklių ir normatyvų skyrius vedėjas Arūnas Čepelė LŽ aiškino, jog tikimybės, kad bus pakeistos Vandens įstatymo nuostatos nėra ir, ko gero, greitai nebus. „Įstatymo normos gali būti dar griežtesnės, nei yra dabar, nes liepą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), kalbėdamas dėl vienos bylos Vokietijoje, akcentavo, jog nė viena upė negali būti reguliuojama, jei nėra labai didelio visuomeninio poreikio ir tai nėra įtraukta į regiono plėtros planus bei nesuderinta su Europos Komisija“, – teigė A. Čepelė.

Anot jo, tokie reikalavimai turėtų užkirsti kelią bet kokiems norams tvenkti mūsų šalies upes, juolab kad Lietuvoje hidroenergetika nelaikoma strategine sritimi. Mat hidroenergetinis Lietuvos upių potencialas yra labai mažas, o žalos aplinkai padaroma labai daug.

„Į ministeriją dėl planų statyti hidroelektrinę niekas nesikreipė, nors apie tokius užmojus esame girdėję. Vis dėlto nieko konkretaus nežinome. Sunku suvokti, kam reikia jau dabar nuomotis žemę, kuri esą bus užliejama“, – verslininkų sumanymais stebėjosi valdininkas.

Taip pat skaitykite: Ginti upių kyla šviesuomenė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"