Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Labiausiai saugomose teritorijose siaučia brakonieriai

 
Brakonierių taikiklyje dažniausiai atsiduria raganosiai, drambliai ir tigrai. AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulio gamtos fondas (angl. World Wide Fund for Nature; WWF) perspėja, kad beveik pusėje labiausiai saugomų pasaulio teritorijų retas ir net nykstančias rūšis veikia brakonieriavimas, neteisėta miško ruoša ir žvejyba.

Gamtos paveldo objektuose, tokiuose kaip Didysis barjerinis rifas Australijoje, Virungos nacionalinis parkas Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Galapagų salos Ekvadore, gyvuoja didelės retų rūšių augalų ir gyvūnų populiacijos.

Tačiau WWF ataskaitoje sakoma, kad į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos sąrašą įtrauktoms rūšims neteisėtas eksploatavimas ir kontrabanda yra grėsminga problema 45 proc. iš daugiau kaip 200 pasaulio gamtos paveldo objektų.

Pasak „WWF International“ vadovo Marco Lambertini, „pasaulio gamtos paveldo objektai yra tarp geriausiai atpažįstamų gamtos vietų dėl jų universalios vertės“.

Vis dėlto, jo teigimu, „daugeliui šių objektų pavojų kelia destruktyvi pramoninė veikla, be to, dažnai unikalius jų gyvūnus ir augalus veikia pernelyg didelis eksploatavimas ir kontrabanda“. Jis pabrėžė, kad jeigu jie nebus veiksmingai saugomi, mes juos amžiams prarasime.

Šiose į UNESCO sąrašą įtrauktose teritorijose gyvena beveik trečdalis iš visame pasaulyje likusių 3 890 laukinių tigrų ir 40 proc. visų afrikinių dramblių.

Aplinkosaugininkų ataskaitoje nurodoma, kad šios teritorijos dažnai yra paskutinis prieglobstis tokioms nykstančioms rūšims kaip javinis raganosis Indonezijoje. O brakonieriavimas, neteisėta miško ruoša ir žvejyba tokiose teritorijose stumia šias rūšis prie išnykimo ribos.

WWF atstovas Colmanas O'Criodainas naujienų agentūrai AFP sakė, kad turbūt didžiausią pavojų neteisėta veikla gamtos paveldo objektuose kelia Kalifornijos jūrų kiaulėms, gyvenančioms tik Kalifornijos įlankoje Meksikoje.

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors pačios Kalifornijos jūrų kiaulės nėra neteisėtai gaudomos, jos pakliūva į tinklus, kuriais neteisėtai gaudomos totoabos – didžiulės retos Meksikos žuvys, Kinijoje turinčios didelę paklausą dėl delikatesu laikomos plaukiojamosios pūslės.

„Kai prieš dvejus metus pradėjau dirbti Kalifornijos jūrų kiaulių klausimu, jų buvo likusios 96.

Dabar jų yra mažiau nei 30“, – sakė C. O'Criodainas ir pridūrė, kad esant dabartinėms tendencijoms šie smulkūs delfinai gali visiškai išnykti per vienus metus.

Kaip sakoma antradienį paskelbtoje WWF ataskaitoje, brakonieriai tokius retus ir nykstančius gyvūnus kaip drambliai, raganosiai ir tigrai medžioja 42-iejose į UNESCO sąrašą įtrauktose teritorijose, o neteisėta palisandro, juodmedžio ir kitų vertingų augalų medžiagos ruoša vyksta 26-iose tarptautiniu mastu saugomose teritorijose. Neteisėta retų žuvų, įskaitant ryklius ir rajas, žvejyba vyksta 18-oje iš 39 į minimą sąrašą įtrauktų jūrų pakrančių teritorijų.

Tačiau sunku kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, kuri, kaip rodo Jungtinių Tautų statistika, kasmet kontrabandininkams uždirba 14,1–18,8 mlrd. eurų ir yra ketvirta pagal dydį pasaulinės kontrabandos sritis po narkotikų, klastočių ir prekybos žmonėmis.

Be to, neteisėta prekyba mediena, kuri nulemia iki 90 proc. viso miškų kirtimo atogrąžų valstybėse, yra vertinama 28–93,9 mlrd. eurų per metus.

Apskaičiuota, kad dėl neteisėtos dramblių medžioklės sumažėjus turizmui Afrika praras iki 23,5 mln. eurų per metus, o palisandro kontrabanda per dvejus metus iš Madagaskaro žmonių atėmė iki 188 mln. eurų pajamų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"