Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Lakštingalų dar teks palaukti

 
2017 03 13 11:16
Pilkosios žąsys Žuvinte jau krauna lizdus ir švenčia pavasarį.Žuvinto biosferos rezervato archyvo nuotraukos
Pilkosios žąsys Žuvinte jau krauna lizdus ir švenčia pavasarį.Žuvinto biosferos rezervato archyvo nuotraukos

Bene daugiausiai paukščių šiuo metu yra Žuvinte. Užlietos pievos ir apie trečdalis iš ledo jau išsivadavusio ežero sutraukė tūkstantinius žąsų pulkus.

Žuvinto biosferos rezervato gamtininkai prieš kelias dienas užlietose pievose suskaičiavo iki 5 tūkstančių želmeninių ir baltakakčių žąsų. Jos pas mus neperi, tačiau grįždamos užsibūna, mat nutirpus sniegui laukuose randa pernykščių grūdų, kitokio lesalo. Šios migruojančios žąsys pasimaitina, jau tyvuliuojančiuose vandenyse kojas pramankština, o paskui skrenda toliau į šiaurės rytus, kur suka lizdus. Kol kas ten joms dar nėra kur plaukioti.

Miškuose jau pražydo žalčialunkiai.
Miškuose jau pražydo žalčialunkiai.

Krauna lizdus

„Tačiau pilkosios žąsys Žuvinto nendrynuose, švendrynuose jau krauna lizdus. Pačios pirmosios jau sugrįžo maždaug prieš tris savaites, – pasakojo rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. – Sprendžiant iš to, kad daug kur matome tupinėjant po vieną žąsį, galima daryti išvadą, kad antra iš poros kur nors netoliese krauna lizdą, o ši saugo.“ Kaip sakė A. Pranaitis, žąsys peri apie mėnesį, tad apie balandžio vidurį jau galima tikėtis pirmųjų žąsiukų. Be žąsų Žuvinte šiuo metu gerkles laido gervės, sparnais ežero paviršium prašvilpia gulbės, garsiai kažką aiškinasi ančių pulkai, ežero properšose plūduriuoja didieji dančiasnapiai, o salose įsitaisę pempės. Jau nuo kovo pradžios gieda juodieji strazdai.

Kaip tikino A. Pranaitis, beveik kasdien, ypač jei ežero nedengia tiršto rūko debesys, galima išvysto parskridus po vieną naują rūšį.

Pirmosios žibutės

Pasak gamtininko, visi jau sugrįžę paukščiai yra augalėdžiai. Jiems ir rytinis šaltukas nebaisus, svarbu, lesalo randa. O štai vabzdžiaėdžiams dar anksti. Nors žemės paviršius jau neįšalęs, bet ten dar niekas neknibžda, nei vabzdžiai, nei drugiai ar musės neskraido. Tad vėliausiai, iki gegužės, sugrįžta vabzdžiaėdžiai – čiurliai, volungės, lakštingalos ir kiti. „Yra tekę kartais matyti ir labai anksti, kovo pabaigoje, jau grįžusias pirmąsias kregždes. Bet tai pasitaiko retai, – pasakojo A. Pranaitis. – Sugrįžę lakštingalos iškart pradeda čiulbėti. Tad jų giesmių jau galėsime klausytis maždaug balandžio pabaigoje.“

Kol pačių gražiausių giesmių dar teks palaukti, miškuose ir be jų yra kuo džiaugtis. Ypač į akis krenta ryškūs žalčialunkių žiedai, aplipę dar belapes šakeles, o iš po sausų pernykščių lapų nedrąsiai pirmuosius žiedus kelia žibutės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"