TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Lietuvoje daugėja miškų

2016 05 09 6:00
Traktoriumi iškastos eglaitės keliauja į sandėlį, kur jos paruošiamos sodinimui (patrumpinamos šaknys, pamirkoma į specialią želę, kad geriau prigytų). Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Šį pavasarį vien per vienos dienos miškasodį, į kurį talkinti miškininkams susirinko tūkstančiai savanorių, buvo pasodinta 100 ha miško – iš viso apie pusė milijono medelių. Iš viso Lietuvoje visos miškų urėdijos šiemet planuojama įveisti 700 ha naujų miškų. Privačių miškų savininkai užsimoję dar daugiau – miškais planuoja apsodinti 2000 ha.

Kaip ūkininkaujama miškuose, kaip atstatomi iškirsti plotai, domėjomės VĮ Trakų miškų urėdijoje, kuri yra viena didžiausių Lietuvoje (užima beveik 62,5 tūkstančių ha, iš kurių 47 procentus sudaro valstybiniai miškai). Trakų urėdijos miškininkai šiemet pasodino 250 ha miško. Apskritai Lietuvoje iki 2020 metų miškų turėtų padaugėti 34 procentais.

Aplink Trakus – 250 ha naujų miškų

Pamačius iškirstus miškus, malonių emocijų nebūna. Tačiau miškininkai atsakytų, kad medžiai ir auginami tikintis iš jų naudos – medienos. O iškirtus privaloma per trejus metus atsodinti. Tai įpareigojantis Miškų įstatymas garantuoja, kad Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ vaizdai nepasikartotų. Tik auga miškai daug lėčiau nei iškertami, todėl pavažinėjus po Lietuvą ir susidaro liūdnokas vaizdas, kad miškų sumažėjo.

22 ha ploto Trakų urėdijos medelyne daugiausiai auginama eglučių ir pušaičių miškų apželdinimui.

„Šiuo metu turima miško technika neatsiliekame nuo Skandinavijos šalių, – sakė Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis. – Pusė kirtimų apimčių iškertame vien savo jėgomis: turime kirtimo bei išvežimo technikos Taip pat esame apsirūpinę technika miškų priežiūrai: turime du gaisrininkų automobilius, ekskavatorių, greiderį keliams tvarkyti.“

Didelėje Trakų urėdijoje (dešimtyje jos girininkijų ir medelyne, kuriame auginami sodinukai apželdinimui) dirba apie 120 žmonių. Prieš dešimt metų įkurtame 22 ha ploto medelyne užauginama sodinukų ne tik sau, bet ir pardavimui. „Medelyne iš viso yra apie 4 mln. sodmenų, kasmet užauginame po 1,5 mln. Tinkami sodinimui jau būna ūgtelėję ketverius metus. Dekoratyviniais neužsiimame, o tik tais, kurie skirti miškams apželdinti, – sakė vyr. miškininkas Dainius Taukis. – Sėklas taip pat renkame iš savo miškų, sėklinių plantacijų. Šiemet savo urėdijoje pasodinome 250 ha miško. 15 procentų iš jų įveisėme naujai apleistose vietose. Galėtume mišku apsodinti ir daugiau, tačiau Trakų rajone gauti eroduojančių apleistų žemių praktiškai neįmanoma. Čia žemė yra brangi.“

Urėdas Vygantas Mierkis ir vyr. miškininkas Dainius Taukis.

Miškas atsikuria ir pats

Ropėjų girininkijos girininkas Kęstutis Mikulskas aprodė plotus, kuriuose iškirtus mišką jis atkuriamas natūraliai. Ši girininkija urėdijoje yra didžiausia – užima 5800 ha (iš jų – 3500 ha yra valstybiniai miškai). „Beveik visi mūsų miškai patenka į ūkinių miškų kategoriją, kuriuos galima kirsti. Per metus iškertame apie 16 tūkstančių kiekmetrių medienos. Kad būtų aiškiau įsivaizduoti, iškertame apie 45 ha, o želdome apie 35 ha, – pasakojo K. Mikulskas. – 20 procentų kirtimų sudaro ne plyni kirtimai. Palikus dalį medžių (į hektarą jų paliekama apie 80), miškas iš jų barstomų sėklų atsikuria pats.“ Tik, kaip pasakojo girininkas, reikia kirsti sėjamaisiais metais. Pasirodo, pušys ir eglės sėklas barsto ne kasmet. Eglės – kas septynerius metus, pušys – kas penkerius. Todėl miškininkai su žiūronais apžvalgo spygliuočius ir jei ant medžių matosi kankorėžių, tokiais metais galima planuoti ne plyną kirtimą.

Ropėjų girininkija per metus dar paruošia 2 700 kubinių metrų biokuro – apie 100 sunkvežimių. Visa urėdija paruošia apie 13 000 kubinių metrų biokuro, bene daugiausiai Lietuvoje. Iš ugdomųjų kirtimų, retinant juos ir valant taip pat paruošiama nemažai biokuro. Tik skiedrovežiams reikia gerų kelių, kad surinktų po kirtimo likusias šakas. Pasak V. Mierkio, traukti jas iki skiedrovežio apsimoka tik iki 500 metrų, kitaip jau neekonomiška.

Prižiūrima 20 metų

Prieš miškasodį pavasariais į medelyną dirbti priimama dar papildomai 30 žmonių.

Kaip pasakojo K. Mikulskas, pasodinus jaunus medelius, rūpesčiai tuo nesibaigia. Atsodintus plotus reikia prižiūrėti, iškirsti lapuočius, kurie pradeda stelbti sodinukus. „Jaunuolynai ugdomi iki 20 metų, – sakė K. Mikulskas. – Kadangi mūsų dirvožemiai yra nederlingi (derlingesni tik už Varėnos miškų), yra pakankamai drėgna, todėl geriausios sąlygos yra augti pušims. Derlingesniuose auginamos eglės, o dar derlingesniuose ąžuolai, lazdynai. Jei pasodinama apie 5 000 pušaičių, brandos po šimto metų sulaukia dešimt kartų mažiau – apie 500 medžių, tinkamų kirtimui. Visi kiti medeliai iškertami ugdymo metu, kad būtų sudaromos sąlygos užaugti tiems 500 brandžių medžių.“ Kaip pastebėjo išvykoje į Trakų urėdiją dalyvavęs gamtininkas Selemonas Paltanavičius, visi miškininkai turi būti dideli optimistai: sodina ir džiaugiasi tuo, kas bus po šimto metų.

„Suprantama, man kaip urėdui, rūpi uždirbti pinigų. O uždirbame pardavę medieną. Per metus urėdijos pajamos siekia apie 5 mln. eurų (40 procentų iš jų sudaro mokesčiai į biudžetą). Tačiau pavasario visi girininkai labai laukia, jie su dideliu malonumu kimba apželdinti kirtimų, – sakė V. Mierkis. – Šis darbas teikia daug daugiau malonumo, nei kirtimas.“

Mato bet kokį dūmą

Miškininkai pasirūpina ir įvairiais rekreaciniais įrengimais, kadangi Trakų rajono miškus vasarą mėgsta poilsiautojai. Urėdija turi net savo rekreacininką. Interjero dizaino kolegiją baigęs Mindaugas Vyšniauskas išpuošia stovyklavietes miškuose, meniškai apipavidalina medines rodykles, informacines lenteles, pavėsines.

Urėdija turi ir du gaisrininkų automobilius. Miškai stebimi moderniai – ne iš seniau buvusių bokštų su žiūronais. Bokštuose įtaisyti sensoriai skenuoja miškus ir iškart užfiksuoja net mažiausią dūmą. Tuomet budėtojas savo kompiuteryje išsididina vaizdą ir mato, ar ugnis pavojinga, ar tik kas nors kepa šašlyką. Tačiau poilsiautojai turėtų žinoti, kad jie iškart bus pastebėti, jei užsikurs laužą neleistinoje vietoje. Sensoriai išdėstyti taip, kad apima visą urėdijos teritoriją. Kiekvienas mato vaizdą 25 km spinduliu. Iš viso jų yra trys – Trakuose, Onuškyje ir ties Palukniu.

Urėdijos rekreacininkas Mindaugas Vyšniauskas (nuotrauka dešinėje) pelėdomis papuošė urėdijos kiemą. Rodyklės, iškabos, poilsio aikštelės miškuose - taip pat jo darbas.

„Mūsų miškai – pavojingiausios klasės, labai degūs, nes 80 procentų sudaro spygliuočiai, kurie gali labai greitai įsiliepsnoti, – sakė V. Mierkis. – Mažai yra šalių, kur miškininkai patys stebi ir gesina gaisrus. Daug kur miškininkai tik stebi, o kilus gaisrui, kviečiasi priešgaisrinę apsaugą. Mūsų atveju yra efektyviau. Mes geriau žinome savo miškus, žinome, kaip kur kilus gaisrui privažiuoti. Čia ne gyvenvietė, kur pakanka pasakyti gatvės numerį. Pavyzdžiui, Estijoje gesina kiti, todėl pas juos išdega didesni plotai – vidutiniškai iki 5 ha. Pas mus kilę gaisrai skaičiuojami tik arais.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"