Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Lietuvoje daugėja pievų gaisrų

 
Pakako vienos, kitos saulėtos dienos ir Lietuvoje pradėjo degti pievos./Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento archyvo nuotrauka

Su pirmaisiais pavasario saulės spinduliais Lietuvoje prasidėjo ir pernykštės žolės gaisrai. Vien per praėjusias dvi paras ugniagesiai gesinti gaisrų atvirose vietovėse vyko pusšimtį kartų, o išdegusi teritorija sudaro beveik 35 hektarus. Ugniagesiai nuogąstauja, kad tai – tik pradžia, nes nenorėdami senos ir sausos žolės pjauti, pievų šeimininkas kai kada ją tiesiog padega.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, praėjusią parą Lietuvos ugniagesiai gesinti pievų važiavo 12 kartų. Daugiausia – 4 kartus – Vilniaus apskrityje. Per parą išdegė 1055 arai. Daugiausia – 550 arų – Marijampolės apskrityje. Antradienį ugniagesiai gesinti pievų gaisrų vyko 39 kartus, iš jų – 19 kartų – Vilniaus apskrityje. Išdegė 2446 arai.

Iš viso šiemet gaisrų atvirose teritorijose jau yra kilę 165, o jų metu išdegė 5549 arai. Palyginus su praėjusių metų tokiu pat laikotarpiu, šiemet, bent kol kas, gaisrų kilę mažiau, nes pernai jų buvo registruota 196, o išdegusių pievų, kitų atvirų teritorijų plotas sudarė 9233 arus.

Anot pareigūnų, už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, fiziniams asmenims gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų, juridiniams asmenims, pareigūnams – nuo 60 iki 300 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 30 iki 170 eurų bauda, gali būti sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

Pareigūnai prašo gyventojų, matančių degančią žolę nepavojingoje vietoje, nebūti abejingiems ir pabandyti užgesinti be ugniagesių gelbėtojų, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"