TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Lizduose – jau pirmi kiaušiniai

2016 03 28 10:39
Žuvinto ežere - pirmosios pilkųjų žąsų dėtys. Arūno Pranaičio nuotrauka

Šiemet ankstyvos Velykos kaip niekad atitinka gamtos kalendorių. Pirmuosius kiaušinius jau sudėjo ir kai kurie paukščiai. Žuvinto ežero pilkųjų žąsų lizduose – pūkais apkaišytos kiaušinių dėtys.

„Kol kitos paukščių rūšys dar tik pakeliui iš dausų į gimtinę, pilkosios žąsys, bene ištvermingiausi ir anksčiausiai perintys mūsų vandens paukščiai, ėmė perėti. Nesvarbu, kad ištisus ežero plotus savaitę prieš Velykas padengė ledas, – žąsims tokios sąlygos ne naujiena, – pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.– Kovo mėnesį perinčios Žuvinto žąsys – jokia naujiena. Neįprasta nebent tai, kad pėrėti šįmet teko ir netikėtai pakartotinai užšąlus ežerui ir netgi po storoku sniego sluoksniu. Suaugę paukščiai ištvers. Ar užteks maisto, šilumos ir saulės po savaitės kitos išsirisiantiems jaunikliams – pamatysime. Tad šylančios dienos, skatinančios žolynų subujojimą, gamtos atgimimą yra labai svarbios ne tik mums.“

Balsingas ežeras

Kaip pranešė gamtininkas, Žuvinto ežere dabar balsinga: švendrynuose vietas lizdams renkasi į koloniją parskridę triukšmingi rudagalviai kirai, vakarais būbauja didieji baubliai, trimituoja gervės, netyla ančių cyplių, švilpavimas, klykuolių sparnų švilpesys. Virš ežero suka ratus šiaurinės migrantės – baltakaktės ir želmeninės žąsys. „Betgi pilkosios žąsys visuomet išsiskiria savo balsingumu, ypač kai pastebi ežere nuolat siaučiančius jūrinius erelius“, – pastebėjo jis.

Kaip pasakojo A. Pranaitis, žąsų elgesys labai pasikeičia tik ėmus perėti: šiomis dienomis patinas netoli nuo lizdo tyliai saugo patelę, bet kyla aukštyn gasiai girgsėdamas, vos tik pajunta pavojų. Dabar jam tenka ir pareiga pakeisti lizde dėtį šildančią patelę, kol ji skris į pievas ieškoti maisto. „Tiesa, dalis žąsų dar neperi, nespėjo sudėti pilnų dėčių. Patelė padeda po kiaušinį kas antrą dieną, tad kol sudeda visą dėtį, paprastai deda penkis – septynis kiaušinius, gerokai užtrunka. Žąsys tuo metu nuolat nebūna prie uždangstyto lizdo, juk reikia pasistiprinti, nors žalios žolės daigų surasti Žuvinto pakrantėse dar sunkoka“, – pasakojo A. Pranaitis.

Gyvenimas – be idilės

Gamtininkas pastebėjo, kad šiemet pilkųjų žąsų lyg ir daugiau, nei ankstesniais metais. Kelios dešimtys jų porų jau uskrenda į Žuvinto pakrantę pešioti žolės. „Tačiau didesnis žąsų skaičius anaiptol nereiškia, jog ir išsiperės gausesnės vados. Ne šalčiai, netgi ne maisto jaunikliams trūkumas daugiausia lemia šios Raudonosios knygos sąrašuose įtrauktos rūšies gausumą, – teigė jis. – Žuvinto žąsys vis dažniau priverstos dairytis į dangų, bene pamatys pavojų – jūrinį erelį, ir ne vieną. Šįmet keletą kartų stebėjome kaip vandens paukščius iškart atakuoja penki ar šeši jūriniai ereliai. Todėl pastaraisiais metais toli gražu ne kiekvienai žąsų porai pavyksta užauginti bent po vieną jauniklį. Šiame ežere niekuomet nebūna idilės. Už savo būtį priversti kovoti visi ežero gyventojai.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"