TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Mažeikiai nebeatsigina bebrų

2016 02 21 5:45
pixabay.com nuotrauka

Mažeikių miestą užplūdusius bebrus nutarta gaudyti specialiais spąstais ir pasitelkus šunis. Nuo vasario 10 iki balandžio 15 dienos paskelbtas karas bebrams. 

Mažeikių miesto seniūnas Šarūnas Armonas apgailestauja, kad į kovą su bebrais stoję vieno medžiotojų būrelio nariai, nutarę, kad bebrai nenugalimi, nutarė trauktis iš kovos lauko.

Užtvindė parką

Seniūnas Š. Armonas LŽ pabrėžė, jog nebetoleruoti bebrų veiklos mažeikiškiai nutarė pamatę šių gyvūnų niokojamą už ES lėšas sutvarkytą miesto parką. „Parke nutiesėme dviračių ir pasivaikščiojimų takus, pastatėme lauko treniruoklių, suoliukų, prisodinome želdinių, o dabar matome, kad bebrams ėmus „nuleidinėti“ medžius į Dubupio upelį ir Juodpelkio tvenkinį mūsų parkas ėmė tvinti“, – apgailestavo seniūnas. Jis pabrėžė, jog vienoje tako vietoje netgi prasivėrė žemė, o ėmus šią vietą tyrinėti paaiškėjo, kad po juo bebrai susirentę sau daugiabutį urvą.

„Tie bebrų urvai paprastai būna įrengti po vandeniu ir dargi įrengti taip, kad juose sausa. Tad pasitarus su medžiotojais buvo nutarta nuleisti tvenkinio vandenį, o į tuos urvus įleisti šunis, kad šie bebrus sugautų ar bent jau išgąsdinę išvytų“, – sakė Š. Armonas. Tačiau, kadangi nuleisti tvenkinio vandenį, anot jo, nėra taip paprasta, iš pradžių medžiotojai ėmėsi bebrams statyti vadinamuosius selektyvinius spąstus. „Nuo vasario 10 dienos į tuos spąstus pakliuvo vos du bebrai. Vienas iš tų bebrų tapo medžiotojų laimikiu, o kitas pabėgo“, – sakė seniūnas.

Medžiotojai supasavo

Pasak seniūno, nuvilti nesėkmės medžiotojai pareiškė, kad bebrų gaudymas reikalauja pernelyg daug kantrybės bei atima daug laiko, tad nėra efektyvus. „Teoriškai būtų dar viena galimybė kovoti su bebrais juos šaudant, bet praktiškai jos įgyvendinti negalima, nes šaudyti šiuos gyvūnus draudžia aplinkosaugininkai“, – teigė Š. Armonas. „Tiesą sakant, kova su bebrais dar tik prasidėjo. Už šių gyvūnų gausos reguliavimą atsakingas esu aš. Todėl drįstu prisipažinti, jog abejoju, kad mes, žmonės, laimėsime šią kovą“, – sakė seniūnas.

Š. Armonas prisipažino, kad Mažeikius atakuoja ir ramiai žmonėms gyventi trukdo ne vien bebrai, bet ir varnos. „Iš aplinkosaugininkų esame gavę leidimą medžiuose kraunamus varnų lizdus ardyti iki kovo 1 dienos, vėliau imtis šių veiksmų uždrausta. Tačiau bėda toji, kad jau baigiasi vasaris, o Mažeikiuose lizdo nesusisuko dar nė viena varna“, – sakė seniūnas.

Jis pabrėžė, kad varnų karkimas, dergimas, o ir žmonių skundai, kad dėl šių paukščių neturi ramybės, prasideda gerokai vėliau nei baigiasi terminas, leidžiantis ardyti jų lizdus. „Kadangi varnos – ne vien Mažeikių problema, manyčiau, kad ji turėtų būti sprendžiama visos Lietuvos mastu“, – pabrėžė seniūnas. Jis svarstė, kad į kovą su varnomis galbūt būtų galima pasitelkti vieną naujausių žmonijos išradimų – dronus, kurių varnos galbūt išsigąstų ir išskristų iš miestų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"