Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Milžiniški pasėliai, reikalingi šerti mėsai auginamus gyvūnus, niokoja planetą

 
pixabay.com nuotrauka

Pasaulio gamtos fondo (WWF) ataskaitoje pranešama, kad dėl 60 procentų nykstančios biologinės įvairovės kalta mėsa grįsta mityba. „The Guardian“ rašo, kad būtent tokia mityba alina planetos gamtą išteklių atžvilgiu.

Vis augantis viso pasaulio apetitas ir potraukis mėsai turi itin neigiamą poveikį aplinkai. Jį lemia pasėliuose auginama produkcija, skirta šerti gyvuliams, pranešama ataskaitoje.

Daugelis žmonių supranta, jog mėsa grįstas racionas turi įtakos vandeniui ir žemei lygiai taip pat, kaip ir šiltnamio dujų išmetimas, tačiau tik keli suvokia, jog didžiausia problema atsiranda dėl pasėliuose auginamo maisto gyvuliams

Pasak WWF studijos, didelis kiekis pasėlių, auginamų maitinti viščiukams, kiaulėms ir kitiems gyvūnams, tokių kaip soja, labai sekina gamtinius išteklius. Tai lemia didelio masto gyvūnijos rūšių nykimą ir žemės nualinimą.

Intensyvi industrinė gyvulininkystė taip pat lemia tai, kad gaunama galutinė produkcija yra mažiau vertinga. Studijoje pabrėžiama, kad šeši intensyviai auginami viščiukai šiandien savyje turi tokį pat kiekį omega-3, kokį praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje turėjo vienas viščiukas.

Studija, pavadinta „Apetitas naikinimui“, bus paviešinta šiomis dienomis Londone vykstančioje „Nykimas ir žemės ūkis“ konferencijoje. Joje įspėjama, kad dideli žemės kiekiai yra reikalingi maisto gyvuliams auginimui ir įvardinamos kai kurios pažeidžiamiausios pasaulio teritorijos, tokios kaip Amazonė, Kongo baseinas ir Himalajai.

Daug baltymų turinti soja dabar gaminama tokiais dideliais kiekiais, kad vidutinis europietis kasmet jos suvartoja apie 61 kilogramą tiesiog valgydamas tokius gyvulinės kilmės produktus, kaip vištiena, kiauliena, lašiša, sūris, pienas ir kiaušiniai.

2010 metais Britanijos naminių gyvulių industrijai prireikė Jorkšyro dydžio erdvės vien sojos, skirtos gyvulių šėrimui, auginimui. Ataskaitoje teigiama, kad jeigu pasaulinė paklausa mėsai didės taip, kaip tikimasi, 2050 metais sojos produkcija išaugs daugmaž 80 procentų.

„Pasaulis suvartoja daugiau gyvulinių baltymų nei jam reikia. Tai niokoja gamtos pasaulį, – teigia Duncanas Williamsonas, WWF maisto politikos direktorius. – 60 procentų pasaulinės biologinės įvairovės nuostolių įvyksta dėl mūsų suvartojamo maisto. Mes žinome, kad daugelis žmonių supranta, jog mėsa grįstas racionas turi įtakos vandeniui ir žemei lygiai taip pat, kaip ir šiltnamio dujų išmetimas, tačiau tik keli suvokia, jog didžiausia problema atsiranda dėl pasėliuose auginamo maisto gyvuliams.“

Visame pasaulyje iš viso auginami dvidešimt trys milijardai viščiukų, kalakutų, žąsų, ančių ir patarškinių. Daugiausiai pasėliuose užauginamo maisto suvartoja būtent paukščiai. Antras didžiausias vartotojas yra auginamos mėsai kiaulės, joms tenka 30 procentų viso užauginamo pašaro.

Jungtinėje Karalystėje kiauliena yra antras mėgstamiausias maistas po vištienos. 2015 metų duomenimis kiekvienas žmogus per metus vidutiniškai suvartojo 25 kilogramus kiaulienos – beveik visą reikalingą žmogui visų mėsų kiekį. Jungtinės Karalystės mitybos gairėse rekomenduojama kasdien suvartoti kad 45 – 55 gramus baltymų, tačiau vidutinis Britanijos gyventojas suvartoja 64 – 88 gramus, o iš jų net 37 procentus sudaro mėsa ir mėsos produktai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"