TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai

2016 04 14 16:37
LŽ archyvo nuotrauka

Senomis automobilių padangomis nuklotų pamiškių bei pakelių vaizdai balandžio pradžioje – sezoninio padangų keitimo pasekmė. Tai jau įsisenėjęs galvos skausmas miškininkams ir atliekų tvarkytojams, bandantiems perauklėti neatsakingus gyventojus, tarp kurių yra ne tik pavieniai automobilių savininkai, bet ir servisų darbuotojai. 

„Kaip ir kasmet, padangų keitimo sezonas neapsieina be padarinių. Apmaudu, kad gyventojai, turėdami visas sąlygas pristatyti atitarnavusias automobilių padangas į atliekų surinkimo aikšteles, palikti prekybos ar keitimo vietose be papildomo mokesčio, vis tiek renkasi lengvesnį kelią ir jas nelegaliai šalina gamtoje“, – pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Galimi pavojaus scenarijai

Natūraliomis sąlygomis beveik neyrančios ir atokesnėse vietose sandėliuojamos guminės padangos ilgainiui tampa didele grėsme, kurios padariniai gali būti neatitaisomi.

„Labiausiai neramina ne pavienės, dažniausiai po dvi ar keturias, randamos automobilių padangos, bet ištisos jų krūvos, kai vienoje vietoje išmetama apie dvidešimt ir daugiau senų padangų. Tokiu atveju pagrindinis įtarimas krenta ant nelegaliai veikiančių padangų pardavėjų ar servisų, lengva ranka atsikratančių mokesčių naštos“, – sakė Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius.

D. Skrupskelienės teigimu, padangų irimas gamtoje gali užtrukti iki kelių šimtų metų, o šioms pamažu dūlant išsiskiria kenksmingos medžiagos, kurios patekusios į vandens telkinius ar gilesnius žemės sluoksnius juos gali užteršti.

Taip pat padangų sudėtyje yra sunkiųjų metalų, kurie yra superkami, todėl, pasak A. Nanartavičiaus, pasitaiko atvejų, kai asocialūs asmenys jas tiesiog padega. „Tokie gaisrai yra itin pavojingi dėl jų metu į aplinką išskiriančių pavojingų medžiagų, taip pat kyla rizika, kad laiku nepastebėta ugnis taps nevaldoma ir išplis po visą mišką“, – apgailestavo miškininkas.

A.Nanartavičiaus teigimu, švarinant miškus nuolat bendradarbiaujama su padangų perdirbimo įmonėmis, atliekų tvarkytojais, tačiau šių atliekų surinkimas ir transportavimas – papildoma našta, gulanti ant miškininkų pečių.

„Apmaudu, kai gyventojai rizikuoja gauti baudą ir nepasivargina padangų atvežti iki miško, kai tuo tarpu gali jas tiesiog pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę, kur šios bus tinkamai sutvarkytos ir utilizuotos“, – teigė „Ecoservice“ atstovė.

Senas padangas reikėtų pristatyti į specialiai tam skirtas aikšteles, kur gyventojai 5 vnt. padangų nuo lengvųjų automobilių gali pristatyti nemokamai, arba autoservisus, užsiimančius padangų platinimu.

„Visgi tenka pastebėti, kad gyventojai tampa sąmoningesni, sulaukiame vis daugiau skambučių dėl ne vietoje aptiktų padangų ar statybinių atliekų. Todėl visada esame pasirengę operatyviai reaguoti ir kaip įmanoma greičiau pašalinti mišką teršiančias atliekas“, – tikino A. Nanartavičius.

Dėl guminių padangų patvarumo, net ir pasibaigus jų eksploatavimo laikotarpiui, gumos savybės nedaug kuo pakinta, todėl gali būti naudojama kaip žaliava įvairioms guminėms dangoms tiesti, pavyzdžiui bėgimo takams ar stadionams su dirbtine žole. Taip pat padangos pasižymi didele energetine verte, kuri yra netgi didesnė nei akmens anglių, todėl gali būti naudojama kaip vertinga žaliava kurui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"