Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Mitologinis augintinis žaltys

 
2016 03 05 6:00
Geltonskruostis žaltys, kurį galima laikyti ir namuose. .naturephoto.lt nuotrauka

Žaltys Lietuvių mitologijoje – namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė. Jis buvo laikomas gerąja namų dvasia, globėju ir gydytoju arba Aušliaviu.

Žalčiai nereikalauja labai daug priežiūros ir puikiai tinka žmonėms, kurie nori auginti egzotišką gyvūną, bet neturi daug laiko juo rūpintis. Tinkamai prižiūrimas kukurūzinis žaltys gyvena iki 20 metų ir užauga iki dviejų metrų ilgio.

Mitologijoje šis roplys priskiriamas prie antgamtinių būtybių. Buvo manoma, jog tai protingas nemarus padaras. Žmogaus pagarbą kėlė žalčio žvilgsnis, savitai žvilganti oda ir tai, kad šis išsineria iš jos. Įsigalint žemės ir vandens kultui žalčiams buvo priskirti kai kurie žemės ir saulės atributai. Juos imta laikyti požemių valdovais, gyvulių gydytojais, teikiančiais gyvybę iš žemės. Be to, žalčiai buvo vegetacinės jėgos ir vaisingumo, žemės derlingumo, saulės simbolis. Jie viską žinojo, viską mokėjo, rūpinosi gyventojų ir namų gerove. Todėl žmonės laikė šiuos roplius namie, maitino, aukojo jiems gaidžius, viščiukus. Vėlesniais laikais atsirado ir žalčių vyriausiasis dievaitis Ragis. Žalčiai buvo glaudžiai siejami su vandeniu. Jie šliaužiojo per lietų, todėl žmonės tikėjo, kad lemia tuo metu dar nesuprantamą lijimo procesą.

Tautosakoje aptinkami žalčių karalius ir karalienė, vainikuoti aukso vainiku su deimantiniu ragu. Dievas Patrimpas irgi vaizduotas kaip žaltys su žmogaus galva, ant kurios uždėta karūna. Gyvybės, energijos ir nemirtingumo simbolis. S simbolizuoja žaltį arba gyvatę.

Reikia terariumo

Auginant žaltį, kaip ir bet kokią kitą gyvatę, svarbiausia – tinkamai įrengtas terariumas. Tai daugiausia pasiruošimo reikalaujantis darbas, nes skirtingiems ropliams reikia specifinių sąlygų. Visa kita labai paprasta – pakanka kas tris dienas pakeisti vandenį, kartą per savaitę pamaitinti, ir žaltys ramiai sau gyvena.

Kai kas įsivaizduoja, kad naminis gyvūnėlis turi būti toks, su kuriuo galima žaisti, bendrauti. Tačiau žaltį daug kas pirmiausia laiko namų dekoro dalimi, nors jis taip pat yra augintis, kuriuo reikia rūpintis.

Žalčiai – draugiški gyvūnai. Ant rankų pratęs būti žaltys mielai susirango prie žmogaus, leidžiasi paimamas ir glostomas. Jis gali tapti agresyvus tik tuo atveju, jei ilgą laiką būna vienas ir neliečiamas. Kitaip tariant, kai atpranta nuo žmonių.

Žalčio terariumas turėtų būti maždaug 1m ilgio ir 50 cm pločio. Tačiau kuo didesnis – tuo geriau. Būtina įrengti ir platų, bet negilų baseinėlį. Taip pat reikia slėptuvės. Temperatūra dieną terariume turėtų būti 24–26 laipsniai šilumos, naktį – apie 18. Žiemos miegas trunka 2–3 mėnesius, tuomet palaikoma 8–10 laipsnių šiluma. Tačiau vyrauja nuomonė, kad žalčiams nelaisvėje žiemos miegas nėra būtinas.

Dar reikia ultravioletinių spindulių lempos, skirtos specialiai ropliams. Jos parduodamos zooparduotuvėse.

Užsieniečiai žalčiai

Kukurūziniai žalčiai plačiai paplitę Šiaurės Amerikoje. Mėgsta įsikurti aukštose vietose, pušynuose. Jų galima aptikti miegančių saulės atokaitoje arba ant medžių šakų. Šie žalčiai užauga iki pusantro metro ilgio ir visi yra vikrūs. Aktyviausi būna naktį, tačiau dažnai šliaužioja ir vakarėjant.

Ėda graužikus, kartais susimedžioja paukščių. Auginami namie mėgsta gerai atšildytą šaldytą maistą. Šerti terariume jų nepatariama, nes gali praryti pakrato.

Šių „užsieniečių“ terariumai turi būti dideli. Vienam žalčiui – maždaug 70 x 40 x 40 cm dydžio. Jame reikia pridėti gerai apdorotų šakų karstytis ir indą vandens, kad galėtų atsigerti ir išsimaudyti.

Kai žaltys smarkiai plaka uodega ir šnypščia, vadinasi, jis pyksta. Tada geriausia palikti roplį ramybėje, nes gali įkasti.

Pakratui tinka kamštmedžių, kokosų durpės ar drožlės, orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje keptas smėlis, nosinės, laikraščiai, dirbtinė veja. Terariume turi būti drėgna (apie 50 proc. drėgmės). Kai žaltys neriasi iš odos, reikia specialiai drėkinti vieną terariumo kampą – vis apipurkšti jį vandeniu.

Parengė GODA AMBRAZAS

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"