TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Mokytis gali ir smegenų neturintis gleivūnas

2016 04 28 6:00
Gleivūnų galima rasti ant pūvančių lapų ir medžių kamienų vėsiose, drėgnose vietose. florafinder.com nuotrauka

Kas yra protas? Apibrėžimų esama įvairių, bet visi jie apima pilkųjų smegenų ląstelių naudojimą mokymuisi iš patirties. Vakar mokslininkai paskelbė atradimą, kuris aukštyn kojomis apverčia šią pamatinę prielaidą.

Belgijos ir Prancūzijos tyrėjai tikina, kad pradinis elgesys pasikeičia reaguojant į besikartojantį stimulą. Pavyzdžiui, žmogus praranda adatų baimę, kai ne kartą susiduria su jomis per fobijos terapiją. Mokslininkai norėjo sužinoti, ar nervų sistemos neturintis organizmas gali panašiai pasimokyti iš patirties ir atitinkamai pakeisti savo elgesį.

Jie pasirinko tirti išties kuklią gyvybės formą – gleivūną Physarum polycephalum. Pavienės šio organizmo ląstelės susiburia į geltoną gniužulėlį, ir jų galima rasti ant pūvančių lapų, medžių kamienų vėsiose bei drėgnose vietose. Gleivūnas juda, nors ir labai lėtai, iškišdamas į pirštus panašias pseudopodijas.

Mokslininkai išaugino gleivūnų pavyzdžius petri lėkštelėse ant agaro gelio, gaunamo iš dumblių. Paskui kiekvieną pavyzdį padėjo netoli kitos petri lėkštelės su gleivūnų maistui tinkamomis avižomis, taip pat ant agaro gelio. Abi lėkšteles jungė agaro gelio „tiltas“, kuriuo gleivūnas galėjo peršliaužti. Šis dažniausiai taip ir padarydavo maždaug per porą valandų.

Tada tyrėjai dalį „tilto“ užteršė chininu ar kofeinu, kad gleivūnui būtų kartu, bet nekenksminga. Iš pradžių jam tai kėlė aiškų pasibjaurėjimą. Gleivūnas delsė, o paskui per daugiau kaip triskart ilgesnį laiką perėjo „tiltą“ labai siauru ruožu, stengdamasis neliesti bjaurios medžiagos. Kitomis dienomis „tiltas“ buvo įveikiamas greičiau. Tai įrodo, kad gleivūnas priprato prie chinino ir kofeino.

Šie atradimai, susiję su organizmais, kurie Žemėje pasirodė maždaug 500 mln. metų anksčiau už žmones, atskleidžia, kad mokymasis galbūt atsirado pirmiau negu nervų sistema. Tai gali padėti geriau suprasti kitų paprastų organizmų, tokių kaip virusai ir bakterijos, elgesį.

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"