Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Nemuno deltos Rusijos pusės krante – kita valstybė ir kiti įstatymai?

 
2017 05 26 11:45
Organizatorių nuotrauka

Viena gražiausių, kaskart iš naujo atrandamų Lietuvos vietų – Nemuno deltos regioninis parkas. Tai itin jautri ir griežtai saugoma gamtinė teritorija.

Ilgesniais savaitgaliais ar per vasaros atostogas čia suvažiuoja tie, kam didieji pajūrio kurortai gerokai įgrisę. Laukinė gamta, daugybė vietų, kur gali jaustis nematomas ir netrukdomas. Nebent aplinkos apsaugos inspektorių, kurie čia, didžiausios Lietuvos salos pakrantėse ir užutėkiuose, nuolat reidus vykdo. Jei turite meškerę – didelė tikimybė, kad teks pabendrauti su pareigūnais.

Kasmet, nuo balandžio 20-osios iki gegužės 20-osios, Nemuno deltos regioniniame parke galioja draudimas žvejoti karšius. Mat tuo metu šios žuvys į Nemuno žiotis suplaukia neršti. Griežta taisyklė – pagavai, paleisk iš karto. Sąžiningi žvejai ją žino ir dar vaikus pamoko.

Net fotografuotis su karšiu rankoje – draudžiama, žuvis turi būti nedelsiant paleista į vandenį. Antraip gali tekti sumokėti baudą nuo 120 eurų ir dar atlyginti gamtai padarytą žalą – 66 eurus už vieną karšį. Tiek suplonės ne tik piniginė, teks atsisveikinti ir su meškere.

O jei taisyklės „pagavai-paleisk“ nepaisysite Minijos upėje ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate – įkainiai už padarytą žalą gamtai bus didinami 3 kartus. Baudos nemenkos, tačiau pareigūnai vos spėja rašyti protokolus.

Krante patruliavęs pareigūnų ekipažas pastebėjo, kaip vienas meškeriotojas, užuot paleidęs, ėmė doroti ką tik sugautą karšį. Pareigūnai neabejoja, kad taisykles iš Vilniaus atvykęs vyras puikiai žino, mat jo žvejybos dokumentai – be priekaištų.

Dar viena taisyklė: Nemuno deltos regioniniame parke turėti asmens dokumentą privalu net jei neturite meškerės.

Tai pasienio ruožas, kuriame būti be paso ar asmens tapatybės kortelės draudžiama. Todėl kateriu plaukusiai šešių vyrų kompanijai priekaištų turi ne tik aplinkosaugininkai, bet ir pasieniečiai: trys vyrai neturi asmens tapatybės dokumentų.

Pažiūrėkit geriau į kitą krantą, – sako besipiktinantys žvejai. Kitame krante – kita valstybė ir kiti įstatymai. Ten – Rusijos federacijos teritorija. Stebėdami, kaip rusai į maišus krauna dešimtis kilogramų karšių, Lietuvos aplinkosaugininkai gūžčioja pečiais.

Dar visai neseniai rusams čia ne tik žvejoti, bet ir koją įkelti buvo draudžiama. Rezervatas. Tačiau šiandien akivaizdu, jog kaimyninėje šalyje įstatymai ir tvarkos suprantami kiek kitaip nei Europos Sąjungoje. Prabangūs visureigiai statomi tiesiai ant žolės, prie pat vandens, paukščių perėjimo vietose kūrenami laužai ir maišais žvejojamos neršiančios žuvys...

Karšis gyvena visoje Europoje – į rytus nuo Pirėnų ir į šiaurę nuo Alpių. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių, kaip ir žvejų, yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Karšis labai vislus – iki 300 000 ikrelių, todėl sugavus šią žuvį neršto metu privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandenį, kad Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis žūklės ištekliais, kurie, griežtos aplinkosaugininkų kontrolės dėka, vėl pamažu didėja. Iš viso, patruliuodami kartu su laidos „Gamtos inspektoriai“ žurnalistais, aplinkosaugininkai surašė 15 protokolų už įvairius žvejybos taisyklių pažeidimus. „Gamtos inspektoriai“ – penktadienį, gegužės 26 dieną, 19.05 per LRT televiziją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"