Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Ornitologas: Druskininkų draudimą balkonuose lesinti paukščius reikėtų koreguoti

 
images.forwallpaper.com nuotrauka

Draudimas namų balkonuose lesinti paukščius atsirado atsižvelgus į Druskininkų gyventojų pageidavimus ir skundus, nes butų balkonus ir langus nuolat apteršia paukščiai, sako Druskininkų savivaldybės atstovė Agnė Baranauskaitė. Tačiau, anot, Gedimino Petkaus, Lietuvos ornitologų draugijos nario, atsakingo už paukščių lesinimą, šis draudimas žiemos sezonu skamba juokingai, nes žiemą lesyklos paukščiams yra išsigelbėjimas, be to, tai nėra draudžiama nė vienoje užsienio šalyje.

Draudimas atsirado dėl nepatenkintų žmonių

Draudimas namų balkonuose lesinti paukščius atsirado atsižvelgus į daugiabučių namų gyventojų pageidavimus ir skundus, nes vis dažniau, ypač pastaraisiais metais, butų balkonus ir langus nuolat apteršia balandžiai ir kiti paukščiai, sako Druskininkų savivaldybės atstovė A. Baranauskaitė. O tie žmonės, kurie lesina paukščius, kaimynų balkonų ir langų paskui tikrai nenuvalo, priduria ji.

„Lesinti nėra uždrausta, o savivaldybė gali padėti įrengti lesyklėlių, tik nepatingėkime išeiti į lauką“, – kalba A. Baranauskaitė.

Už taisyklių nesilaikymą, Druskininkų savivaldybės atstovės teigimu, pirmus kartus gresia įspėjimai, paskui – baudos nuo 29 iki 116 eurų: „Bet tikrai savivaldybė netaiko tokių drastiškų priemonių, pirmiausia stengsimės kalbėtis ir lesyklėles iš balkonų perkelti į lauką, rasti patogias vietas.“

Paklausta, kas skundus tikrins, A. Baranauskaitė sako, kad yra kuriamos tam tikros komisijos ir bandoma patikrinti. „Čia jau nuo žmonių priklauso. Jeigu jie mūsų neįsileis, tai neįsileis. Kaip tik neseniai skambino moteris – buvo pasistačiusi lesyklėlę, o kaimynas kopėtėlėmis užlipo į antrą aukštą ir ją nudraskė. Mes susitarėme, kad bendromis jėgomis nupirksime priemones ir pastatysime lesyklėlę lauke, kad tarp kaimynų nebūtų konfliktų“, – kalba pašnekovė.

Užsieniečiai stebisi

G. Petkaus, Lietuvos ornitologų draugijos nario, atsakingo už paukščių lesinimą, žodžiais, šis draudimas žiemos sezonu skamba truputėlį juokingai. „Suprantama, pavasarį, rudenį, vasarą tikrai nerekomenduojama lesinti paukščių, nes tada jie patys gali susirasti lesalo. Bet kai ateina šalta žiema, kai paukščiai neranda maisto, lesyklėlės tuose pačiuose balkonuose – paukščiams išsigelbėjimas“, – pabrėžia jis.

Be to, G. Petkaus žodžiais, norint, kad į balkonus neskristų balandžiai, nereikia juose statyti didelių lesyklų – užtenka pakabinti mažą lesyklėlę iš plastikinio butelio: „Karvelis tikrai neatskris ir nesimaitins iš tokios lesyklėlės. Gal čia daugiau kalbama apie senjorus, kurie mėgsta visus metus maitinti karvelius ar varninius paukščius. Bet apie smulkiuosius paukščius diskusijos, kad jie teršia ant langų, net neturėtų būti, nes tai juokinga.“

Svarbu ir tai, pastebi G. Petkus, kad kolegos užsieniečiai net netiki, jog pas mus atsirado tokia taisyklė, nes niekur tokios praktikos nėra. „Gal kiek paskubėta rengiant tas taisykles. Reikėtų paminėti, kad žiemos sezonu paukščius lesinti galima, o kitais metų sezonais ne – pritariame, kad nereikia paukščiams daryti meškos paslaugos. Taip pat nerekomenduojame ir vandens paukščių lesinti, ką Druskininkuose daro ir turistai. Tik pradėjus šalti ežerų pakrantėms reikia padėti“, – tvirtina ornitologas.

G. Petkus neslepia, kad draudimas žiemą lesinti zylutes, nes jos apterš langus, stebina – net iš Vilniaus miesto savivaldybės nebūna skundų, kad maži paukščiai taip teršia aplinką, balkonus ar platina ligas. „O dėl tų pačių varnų – tos varnos taip pat neskrenda į balkonus. Skrenda kuosos – ne varnos. Varnų niekada neprisikviesite į balkoną – jos labai atsargios“, – aiškina specialistas.

Kitas aspektas, pabrėžia G. Petkus, kad net pasaulinė paukščių apsaugos organizacija „BirdLife International“ rekomenduoja miestuose (ne tik kiemuose ar parkuose, bet ir balkonuose, ant išorinių palangių) įrengti lesyklėles, nes dauguma paukščių žiemą ir skrenda į miestą ieškoti lesalo.

„O iš tikrųjų tie patys smulkieji paukščiai urbanistinėms vietovėms yra be galo naudingi, nes lanko prie namų augančių medžių šakas, kamienus, sulesa daug kiaušinėlių, lėliukių ir taip gerina urbanistinės aplinkos želdinių būklę. Be to, sulesa begalę piktžolių sėklų. Paukščiai reikalingi ne tik dėl grožio, estetikos – jie ir naudingi. Taigi tas taisykles reikėtų pagal galimybę pakoreguoti“, – teigia G. Petkus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"