Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Ornitologijos centras įsikurs prie Merkinės

 
2017 08 03 16:00
Paukščių stebėjimas Lietuvoje tampa vis populiaresnis ne tik tarp vietos, bet ir užsienio turistų. Lietuvos ornitologų draugijos archyvo nuotrauka

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija Varėnos rajone šalia Merkinės ir Mergelės Akelių ežero kuria paukščiams stebėti skirtą ornitologijos centrą bei kempingą.

Tai bus dar viena puikiai įrengta vieta į Lietuvą vis dažniau atvykstantiems vadinamiesiems ornitologiniams turistams. Tačiau patys ornitologai tokias tendencijas vertina labai atsargiai. Jie perspėja, kad rūpinantis smalsiais turistais svarbu nepamiršti ir paukščių poreikių – užtikrinti jų ramybę.

Trauks turistus

Lietuvoje šiuo metu veikia tik vienas stambus ornitologijos centras, vykdantis ir mokslinius tyrimus. Tai – Ventės rago ornitologijos stotis. Daugiau įrengtų tokių ornitologijos centrų nėra, nors paukščių stebėjimo paslaugą siūlo ne vienas nacionalinis ar regioninis parkas, rezervatas.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius, jų kuriamas ornitologijos centras su Ventės rago ornitologijos stotimi nė neketina lygintis. Jis bus skirtas ne moksliniams tyrimams, bet edukacijai. Tikimasi, kad centras pradės veikti po metų.

„Netoli Merkinės, prie Mergelės Akelių ežero turime mums priklausantį pastatą, kuriame ir bus įkurtas naujas ornitologijos centras. Statiniui reikalingas kapitalinis remontas, o naujai įrengtame ornitologijos centre lankytojai galės susipažinti su mūsų kraštui būdingais paukščiais“, – pasakojo E. Gudelevičius. Anot jo, šalia ornitologijos centro bus pastatytas ir kempingas, kuriame galės apsistoti turistai, atvykę ne tik stebėti paukščių, bet ir apžiūrėti Merkinės bei jos apylinkių.

Taip pat bus įrengtos paukščių stebėjimo vietos tiek viename, tiek ir kitame Nemuno krante, bus sutvarkytos dvi Nemuno salos, kuriose peri Lietuvoje retos upinės žuvėdros, gausybė tilvikinių šeimos paukščių. Būtent juos dzūkai ir ketina siūlyti stebėti į Merkinę užsukantiems turistams.

„Šiose salose išpjausime invazinius uosialapius klevus, krūmus ir perkelsime į jas mėsinių galvijų herefordų bandą. Jau esame sutarę su vienu vietos ūkininku, kad šis prižiūrės galvijus“, – teigė E. Gudelevičius.

Nemuno deltoje, Žuvinte galima išvysti gana daug įvairių rūšių paukščių, kurių Vakarų Europoje beveik nepamatysi.

Dzūkų sumanymas jiems kainuos kiek daugiau nei 200 tūkst. eurų. Lėšų jam įgyvendinti tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Jau yra atrinktas ir rangovas, įrengsiantis ornitologijos centrą su kempingu.

Neišnaudojamas potencialas

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad Lietuva ornitologiniams turistams turi ką parodyti: Nemuno deltoje, Žuvinte galima išvysti gana daug įvairių rūšių paukščių, kurių Vakarų Europoje beveik nepamatysi. „Per Nemuno deltą iš šiaurės pusrutulio vakarinės dalies į pietus praskrenda dideli srautai paukščių – apie 80 proc. visų migruojančiųjų. Todėl Nemuno delta, Kuršių nerija yra paukščių migracijos centras. Tokių reginių Europoje mažai kur yra“, – teigė A. Klimavičius.

Būtent mūsų pajūryje ir Žuvinto rezervate galima pastebėti ir itin retą visame pasaulyje paukštį – meldinę nendrinukę, kuri, be Lietuvos, peri tik dar keturiose pasaulio valstybėse – Baltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje. Todėl nenuostabu, kad stebėti šių paukščių į mūsų šalį atvyksta ir užsienio ornitologai.

A. Klimavičiaus teigimu, ornitologija besidominčius turistus į Lietuvą traukia ir kiti dažniau aptinkami paukščiai, kuriais žmonės taip pat domisi. Tačiau kol kas paukščiams stebėti ne visur sudarytos tinkamos sąlygos. „Šioje srityje dar neišnaudojame visų savo šalies galimybių, o potencialas labai didelis. Beje, ir privačios bendrovės turėtų labiau rūpintis turistų atvežimu, jų apgyvendinimu“, – pabrėžė Aplinkos ministerijos valdininkas.

Svarbiausia – paukščių ramybė

Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininkas Arūnas Čerkauskas patvirtino, kad žmonių, kurie domisi Lietuvos paukščiais, iš tiesų daugėja. Ir mūsų šalies turistai, ir atvykstantieji iš svečių šalių nori pamatyti paukščius, kurių paplitimo arealai apima Lietuvą, o ne kitas Europos šalis. Be to, užsienyje jau nedaug belikę natūralių, paukščiams tinkamų buveinių. Tarp užsienio ornitologus mėgėjus traukiančių paukščių yra mažasis erelis rėksnys, geltongalvė kielė, baltagalvė sniegena, sodinė nendrinukė, Lietuvoje dar įprasti vieversys ir pempė.

Tačiau Ornitologų draugijos atstovas abejoja, ar tikrai Lietuvoje reikėtų steigti įvairius ornitologijos centrus vien tam, kad smalsiausieji natūralioje gamtoje galėtų pamatyti norimą paukštį. „Didėjantis turistų srautas reiškia, kad jų bus daugiau ir gamtiškai jautriose vietose. Paprastai ornitologijos centrai veikia kaip mokslo centrai, o edukacinė veikla paliekama turizmo informaciniams ar panašiems centrams“, – sakė A. Čerkauskas. Tokių informacinių centrų Lietuvoje iš tiesų galėtų atsirasti daugiau, ypač ten, kur keliauja gamta besidomintys turistai. Tačiau, anot jo, visuomet būtina paisyti vienos taisyklės – net ir paukščius stebintis žmogus privalo kaip galima mažiau kištis į stebimųjų gyvenimą, jo netrikdyti.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius E. Gudelevičius ramino, kad, pagal sumanymą, jokio poveikio paukščių gyvenimui juos stebintys turistai nedarys – daugiausia paukščių įsikūrę Nemuno salose, o žmonės juos stebės iš krante įrengtų stebyklų. Tad paukščius ir juos stebinčius žmones skirs vanduo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"